Valstybinis Baltijos jūros ir Kuršių marių monitoringas

2019–2021 metais monitoringas vykdytas įgyvendinant projektą “Baltijos jūros priekrantės ichtiofaunos tyrimų 2019-2021 metais bei ekologinės būklės pagal žuvų rodiklius vertinimas”. Projekto tikslas – atlikti Baltijos jūros priekrantės ichtiofaunos tyrimus 2019–2021 metais, siekiant įgyvendinti Valstybinę Baltijos jūros aplinkos monitoringo programą ir įvertinti priekrantės vandenų ekologinę būklę pagal žuvų rodiklius.

Monitoringas vykdytas kasmet rugpjūčio–rugsėjo mėnesį 4-iose tyrimų vietose Baltijos jūros priekrantėje (ties Juodkrante, Alksnyne, Monciškėmis, Būtinge), 3-iose tyrimų vietose Kuršių marių vandens išplitimo Baltijos jūros zonoje (ties Klaipėdos uosto vartais, Karkle, Nemirseta). Įvertinta Baltijos jūros ichtiofaunos bendrijų būklė ir sudėtis, bendrijų rūšinė įvairovė, pagrindinių žuvų rūšių amžinė, dydžių struktūra, gausumo ir biomasės populiaciniai parametrai bei atsiradusieji pokyčiai populiacijose, bendrijose. Įvertinta Baltijos jūros priekrantės vandenų ichtiofaunos rūšinė sudėtis, žuvų rūšių gausumas ir biomasė, žuvų amžinė ir dydžių struktūra bei atsiradę pokyčiai lyginant su ankstesnių metų tyrimų rezultatais. Atliktas rezultatų palyginimas, tyrimui naudojamų įrankių selektyvumas ir kiti metodiniai aspektai. Įvertinta Baltijos jūros priekrantės ekologinė būklė pagal žuvų bendrijų rodiklius bei atsiradę pokyčiai lyginant su ankstesnių tyrimų rezultatais.

Ichtiofaunos tyrimų ataskaita 2019–2021 m.

Ichtiofaunos tyrimų ataskaita 2020 m.

Ichtiofaunos tyrimų ataskaita 2019 m.

Ties Lietuvos krantais Baltijos jūroje žiemojantys jūros paukščiai – ypač mobilūs aukšto trofinio lygio jūros ekosistemos plėšrūnai, kurių dauguma peri plačiai pasklidę atokiose perimvietėse šiaurėje, o žiemoti susirenka į dažnai gausias sankaupas jūriniuose vandenyse. Žiemojančių vandens paukščių sankaupų apskaita žiemojimo laikotarpiu leidžia įvertinti jūros paukščių populiacijų gausumą, jų ilgalaikius pokyčius ir jūros ekosistemos būklę.

Nors žiemojančių jūros paukščių tyrimai Lietuvoje pradėti daugiau nei prieš tris dešimtmečius, Lietuvos Baltijos jūros rajonas yra ištirtas netolygiai. Geriausiai ištirta yra jūros priekrantė – sistemingi ir beveik kasmetiniai duomenys renkami nuo 1988 metų (atskirų mokslinių tyrimų, projektų, valstybinio aplinkos monitoringo, nevyriausybinių organizacijų koordinuojamų vidurio žiemos apskaitų duomenys). Teritoriniai vandenys, išskirtinė ekonominė zona tirti tik atskirų mokslinių tyrimų bei projektų metu.

Lietuvos Baltijos jūros vandenyse ir pakrantėje sutinkama iki 30 jūros paukščių rūšių, priklausančių skirtingoms funkcinėms jūros paukščių grupėms. Dauguma šių rūšių reguliariai sutinkamos migracijų ir žiemojimo laikotarpiais Lietuvos Baltijos jūros vandenyse, tačiau tik dalis jų čia formuoja ar anksčiau formavo reguliarias sankaupas. Duomenys apie reguliarias sankaupas formuojančias rūšis yra tinkami jūros būklei vertinti. Nuo jūros paukščių tyrimų Lietuvos jūriniuose vandenyse pradžios, išsamiai buvo tiriamos tik jūrinės antys, kragai bei narai, o kitų rūšių (pvz., kirų, nenardančių ančių) ankstesnių metų duomenys nėra išsamūs.

Lentelė. Lietuvos jūriniuose vandenyse žiemojimo metu sutinkamos vandens paukščių rūšys ir jų priskyrimas funkcinės grupėms. Paryškintai pažymėtos rūšys ir rūšių grupės, kurių apskaitų duomenys naudoti jūros būklei vertinti.

Jūroje žiemojančių vandens paukščių rūšių monitoringas visoje Baltijos jūros priekrantėje, teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje yra įtrauktas į Valstybinę aplinkos monitoringo 2018–2023 metų programą. Žiemojančių jūros paukščių tyrimai atliekami visoje Lietuvos teritorinėje jūroje ir išskirtinėje ekonominėje zonoje – Sambijos plynaukštėje ir Klaipėdos-Ventspilio plynaukštėje.

Tyrimų metu nustatoma paukščių rūšinė sudėtis, gausumo ir pasiskirstymo parametrai, įvertinama naftos produktais susitepusių negyvų paukščių dalis. Pagal žiemojančių paukščių populiacijos gausumą nustatoma jūros aplinkos būklė.

Baltijos jūroje žiemojančių vandens paukščių monitoringas buvo atliekamas 2021 m. vasario–kovo mėnesiais bendradarbiaujant su Gamtos tyrimų centru ir įgyvendinant sutartį „Skirtingų žiemojančių jūroje vandens paukščių rūšių gausumo ir pasiskirstymo 2020/2021 m. dinamikos nustatymas ir gautų rezultatų įvertinimas“.

Plačiau su tyrimų rezultatais bei jūros aplinkos pagal paukščius būkle galima susipažinti ataskaitoje.

Krantų pokyčių matavimai Baltijos jūros pakrantėje (žemyno jūrinėje pakrantėje ir Kuršių nerijos jūrinėje pakrantėje) atliekami 192 profiliuose, Kuršių marių vakarinėje pakrantėje – 47 profiliuose, Kuršių marių rytinėje pakrantėje – 3 profiliuose. Monitoringas atliekamas kiekvienais metais vieną kartą pavasario–rudens laikotarpiu ir po stiprių audrų ar uraganinių vėjų. Matavimų metu profiliuose (statmenai jūros krantui) matuojami paplūdimio papėdės pakilimas virš jūros lygio (m), paplūdimio plotis (m), šlaito ilgis (m), šlaito aukštis nuo papėdės (m), kopagūbrio arba kranto nuardymas arba priauginimas (m). Įvykus stiprioms audroms ar uraganiniams vėjams, po reikšmingesnių nuardymų, krantų būklė įvertinama papildomais matavimais. Paplūdimių „maitinimo“ smėliu atvejais taip pat atliekami matavimai (prieš ir po „maitinimo“). Kartą per trejus metus, vertinama grunto granuliometrinė sudėtis intensyviausiai lankomose ir intensyviausiai ardomose kranto zonose, taip pat prieš ir po paplūdimių „maitinimo“.

Krantų pokyčių monitoringo tikslas – įvertinti paplūdimių būklę, apsauginio paplūdimio kopagūbrio ir kranto pokyčius, antropogeninius ir hidrometeorologinius veiksnius, skatinančius krantų ardą.

Pastarojo dešimtmečio krantų stebėjimai parodė, kad Baltijos jūros pakrantė susiduria su vis dažnesniu krantų nuardymu. Stebėtas sąnašų kiekio deficitas tiek pakrantėje, tiek povandeninėje priekrantės dalyje, ypač žemyninėje jūros pakrantėje. Tai sąlygoja smėlio trūkumą natūraliam paplūdimių atsistatymui.

Pagrindiniai veiksniai, darantys didžiausią poveikį kranto būklei, išlieka dažnėjančios audros, pasikartojantys uraganiniai vėjai, vandens lygio kilimas (apie 4 mm per metus), smėlio išteklių Baltijos jūros krante ir priekrantėje mažėjimas, kiti gamtiniai ir antropogeniniai veiksniai.

Krantų pokyčių monitoringo vietos

Krantų pokyčių vertinimas po 2022 m. sausio 17-21 d. vyravusių audrų

Krantų pokyčių vertinimas po 2022 m. sausio 30 d. vyravusios audros

Baltijos jūros ir Kuršių marių hidrologiniai ir meteorologiniai matavimai ir stebėjimai pakrantės stotyse buvo pradėti 1923 m. įsikūrus Hidrometrinei partijai, nors istoriniuose šaltiniuose randama informacija, kad jau 1889 m. Klaipėdos sąsiauryje buvo pradėti pirmieji Kuršių marių vandens lygio matavimai. Per 1929–1933 m. laikotarpį išleisti 3 hidrometrijos metraščiai, kuriuose yra pateikti seniausi Lietuvos jūriniuose vandenyse atliktų matavimų ir stebėjimų duomenys.

Antrasis periodas prasidėjo po Antrojo pasaulinio karo, kai Lietuvoje buvo atkurtas jūrinių hidrometeorologinių stočių tinklas. 1944 m. buvo atkurtos Šventosios, 1945 m. – Klaipėdos, 1946 m. Nidos (jūrinė), 1947 m. – Nidos (marių), 1954 m. – Juodkrantės ir Ventės, dar vėliau 1973 m. Uostadvario ir 1993 m. Palangos hidrometeorologijos stotys. Pakrantės stotyse kasdien, vieną arba du kartus per parą, buvo matuojamas vandens lygis, temperatūra, druskingumas, oro temperatūra, drėgmė, vėjo kyptis ir greitis, atmosferos reiškiniai, ledo danga ir bangavimas.

Stotyse matavimus ir stebėjimus iki 2017 metų vykdė Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra), nuo 2018 m. – veikla perduota Lietuvos hidrometeorologijos tarnybai (toliau – LHMT), pasiliekant pakrantės automatinių hidrologinių ir meteorologinių matavimų stotis. Kadangi Baltijos jūros ir Kuršių marių vandenų būklės vertinimui reikalingi druskingumo duomenys, abipusiu Agentūros ir LHMT susitarimu, LHMT teikia Agentūrai druskingumo matavimų, atliktų ties Melnragės ir Ventės stotimis, rezultatus.

Automatinius hidrologinius ir meteorologinius matavimus Agentūra vykdo Baltijos jūroje Palangos stotyje, įrengtoje ant tilto, Kuršių mariose – Klaipėdos sąsiaurio šiaurinėje dalyje ties 14 krantine ir Juodkrantėje, ant marių kranto pietinio molo.

Stotyse esantys davikliai užregistruoja hidrometeorologinių ir hidrocheminių parametrų rezultatus, kurie saugomi automatinėse stotyse įrengtuose duomenų kaupikliuose. Visų matuojamų parametrų rezultatai fiksuojami kas 10 minučių. Speciali duomenų perdavimo įranga šiuos duomenis realiu laiku persiunčia į Agentūroje esantį serverį. Matavimų duomenų eilutė gali nutrūkti atsiradus nenumatytiems techniniams gedimams.

Ilgamečių Baltijos jūros ir Kuršių marių hidrometeorologinių stebėjimų ir matavimų metu sukaupti rezultatai suteikia galimybę vertinti ilgalaikius jūros vandens lygio, jūros paviršinio vandens sluoksnio temperatūros ar druskingo vandens apykaitos tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros pokyčius. Automatizuotų pakrantės stočių matavimų duomenys leidžia operatyviai vertinti esamą situaciją jūrinėje aplinkoje čia ir dabar.

Agentūros vykdomų ir dalis istorinių Baltijos jūros ir Kuršių marių pakrantės matavimų ir stebėjimų duomenų ir informacijos yra saugomi Agentūros Jūros aplinkos duomenų fonde.