Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa numato, kad bus plėtojama elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamyba bei planuojama 2025 m. turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo elektrinių tinklą Lietuvos žemyninėje dalyje, taip pat bus atlikti tyrimai, būtini apsispręsti dėl didelės galios vėjo elektrinių parkų įrengimo Lietuvos jūrinėje teritorijoje po 2025 m.

Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) 2019–2021 m. priėmė 29 atrankos išvadas, kad planuojamoms 163 vėjo elektrinėms poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 2021 m. AAA išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitas priėmė 6 sprendimus dėl 165 vėjo elektrinių, nurodydama, kad šie planuojami vėjo elektrinių parkai, įvykdžius poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje numatytas priemones neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti, kompensuoti ar jo pasekmėms likviduoti bei sprendimuose išdėstytas sąlygas, atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus.

Pagal 2019–2021 m. AAA priimtas ir galiojančias atrankų dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadas, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ir priimtus sprendimus, kad planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimus, sausumoje galėtų būti statomos 328 vėjo elektrinės, kurių bendra galia sudarytų 1806,9 MW arba 1,8069 GW ir jau viršytų Vyriausybės programoje užsibrėžtus tikslus, neįskaitant jau eksploatuojamų vėjo jėgainių.

Pagal AAA 2021 m. priimtas atrankos išvadas, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas taip pat gali būti įrengiami 772 MW bendros galios saulės elektrinių parkai.

Vieninteliu atveju 2021 m. gruodžio 27 d., po ilgai trukusio poveikio aplinkai vertinimo proceso, išsamiai išnagrinėjusi poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, įvertinusi dėl šios veiklos gautus suinteresuotos visuomenės pasiūlymus bei remiantis kitų poveikio aplinkai vertinimo procese dalyvavusių institucijų (PAV subjektų) išvadomis, AAA priėmė sprendimą, kad UAB „Vėjoteka“ planuojamos įrengti 16 vėjo elektrinės Kelmės rajone neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų. Šios planuojamos ūkinės veiklos mastas – 99,2 MW sudarytų 5,5 proc. nuo 2019–2021 m. galimos sausumoje generuoti galios (1806,9 MW) pagal AAA priimtas atrankos išvadas, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas ir priimtus sprendimus, kad planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės saugos ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus. Šiuo konkrečiu atveju dokumentų rengėjui buvo suteikta galimybė ne kartą taisyti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitą, buvo teikiami siūlymai, kaip pagerinti ataskaitoje numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, sumažinti arba kompensuoti, tačiau į teikiamus pasiūlymus ir pastabas buvo atsižvelgta tik iš dalies. Neigiamas sprendimas priimtas atsižvelgus į planuojamų įrengti vėjo elektrinių teritorijos jautrumą. Planuojama teritorija apsupta saugomomis teritorijomis: Tytuvėnų regioniniu parku, Kurtuvėnų regioniniu parku, Tyrulių botaniniu-zoologiniu draustiniu. Įvertinus patektus dokumentus nustatyta, kad planuojamos vėjo elektrinės gali sukelti reikšmingai neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijose esančioms saugomoms paukščių rūšims, gali paveikti tiek saugomų rūšių būklę, tiek „Natura 2000“ teritorijos vientisumą. Šios veiklos organizatoriaus vėjo elektrinių parkas numatomas tarp trijų saugomų kraštovaizdžio arealų, todėl planuojamos vėjo elektrinės gali daryti vizualiai reikšmingą poveikį greta esančiam vaizdingam kraštovaizdžiui – vizualiai raiškiam Dubysos aukštupio senslėniui, Tytuvėnų regioniniam parkui, Kurtuvėnų regioniniam parkui (kurių vienas iš steigimo tikslų yra išsaugoti šių saugomų teritorijų vertingą kraštovaizdį).

Bendra informacija

Poreikį skatinti energijos gamybą panaudojant atsinaujinančius energijos šaltinius nustatė Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/77/EB dėl elektros, pagamintos iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių skatinimo elektros energijos vidaus rinkoje.

Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ 25 punkte numatyta, kad viena iš pagrindinių strateginio atsinaujinančių energijos išteklių srities tikslo pasiekimo krypčių yra didinti vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių dalį, palyginti su galutiniu elektros energijos suvartojimu, iki 45 proc. 2030 metais ir 100 proc. 2050 metais. Vertinant technologijų vystymosi tendencijas prognozuojama, kad iki 2025 metų, gaminant elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių, iš vėjo energijos galėtų būti gaminama ne mažiau kaip 50 proc. elektros energijos, o iki 2030 metų – ne mažiau kaip 53 proc. elektros energijos.

Lietuvoje planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV) atliekamas nuo 1996 metų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – PAV įstatymas), reglamentuojančiu PAV procesą ir jo dalyvių tarpusavio santykius. Poveikio aplinkai vertinimas yra kaip priemonė, kuri turi būti naudojama prieš priimant sprendimus dėl tam tikrų veiklų vykdymo ir kuri skirta nustatyti ir įvertinti galimą tokių veiklų poveikį aplinkai, esant galimybei numatyti alternatyvius veiklos sprendinius, poveikio sumažinimo ar jo išvengimo priemones.

Vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi planuojamos ūkinės veiklos atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo privaloma kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į PAV įstatymo 2 priedo veiklų rūšių sąrašą. Vadovaujantis PAV įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi planuojamai ūkinei veiklai privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kai planuojama ūkinė veikla įrašyta į PAV įstatymo 1 priedo veiklų rūšių sąrašą, priimta atrankos išvada, kad poveikio aplinkai vertinimas privalomas arba planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir nustatoma, kad šis poveikis reikšmingas.

Atrankos ir PAV procesuose be planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), PAV dokumentų rengėjo dalyvauja PAV subjektai (valstybės institucijos, atsakingos už sveikatos apsaugą, priešgaisrinę apsaugą, kultūros vertybių apsaugą, savivaldybės vykdomoji institucija) ir visuomenė.

PAV įstatyme nurodytos atsakingosios institucijos funkcijas savarankiškai AAA. AAA atlieka atranką ir PAV, t. y. priima atrankos išvadą ir PAV sprendimą.

Atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo tikslas – nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, t. y. procesas, kurio metu pagal pateiktą planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus pateiktą informaciją, pasikonsultavus su poveikio aplinkai vertinimo subjektais ir visuomene, nustatoma, ar reikalingas planuojamos veiklos poveikio aplinkai vertinimas, ar planuojamos ūkinės veiklos užsakovas gali pradėti įstatymuose nurodytų veiklos vykdymo leidimų gavimo procedūras be poveikio aplinkai vertinimo.

Į PAV įstatymo 2 priedą, t. y. į veiklų rūšių, kurioms privaloma atranka, sąrašą įrašyta vėjo elektrinių planuojama ūkinė veikla:

„3.8 vėjo elektrinių įrengimas, kai:

3.8.1. įrengiamos 3 vėjo elektrinės, kurių bent vienos aukštis 50 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) ar daugiau;

3.8.2. vėjo elektrinė įrengiama arčiau kaip 1 km atstumu nuo saugomos teritorijos, išskyrus atvejus, kai įrengiama ne daugiau kaip viena ir ne aukštesnė kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinė sodyboje ar prie ūkinių pastatų.“

Neretai planuojamos ūkinės veiklos organizatoriai, neteisingai suvokdami poveikio aplinkai vertinimo tikslą ir prasmę, siekia išvengti poveikio aplinkai vertinimo ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo arba nori tik formaliai įgyvendinti teisės aktų reikalavimus. Klaidingai manoma, kad poveikio aplinkai vertinimo tikslas – leisti ar uždrausti planuojamą vykdyti veiklą, tačiau iš tiesų poveikio aplinkai vertinimas – tai procesas, kurio metu abipusiu sutarimu nustatoma, kurioje vietoje ir kokiomis sąlygomis galėtų būti vykdoma planuojama ūkinė veikla.

Planuojamos ūkinės veiklos rūšis – vėjo elektrinės gali daryti neigiamą poveikį aplinkai vien dėl savo pobūdžio, o poveikis aplinkai labai priklauso tiek nuo planuojamos ūkinės veiklos masto – akivaizdu, kad viena mažo aukščio vėjo elektrinė nedarys reikšmingo poveikio aplinkai, o virš 200 m aukščio vėjo elektrinių parko poveikis gali būti potencialiai reikšmingas, ir tokia veikla gali būti leistina tik tinkamai parinktoje vietoje ir taikant specialias poveikio mažinimo priemones. Kita vertus, vėjo elektrinių poveikio aplinkai reikšmingumas priklauso ne tik nuo pačios veiklos masto ar parametrų, bet ir nuo aplinkos, kurioje ketinama vykdyti ūkinę veiklą, savybių – pavyzdžiui, pagal teisės aktų nuostatas įsteigtose saugomose teritorijose ūkinė veikla gali būti visai draudžiama, o dėl atstumų iki taršai jautrių objektų gali būti numatomi tam tikri veiklos apribojimai.

Siekiant užtikrinti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas būtų atliekamas kokybiškai, AAA itin atidžiai nagrinėja gautus dokumentus, kruopščiai išanalizuoja esamą padėtį, įvertina gyvenamųjų vietovių išsidėstymą, gamtines, reljefo, miškingumo ir kitas sąlygas, įvertina ar dokumentuose parenkamos galimos ir tinkamos teritorijos vėjo elektrinių plėtrai, prieš priimant sprendimus dėl vėjo elektrinių galimo poveikio aplinkai konkrečioje teritorijoje atlieka svarstymo su visuomene bei PAV subjektais procedūras.

AAA poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjams nuolatos pabrėžia būtinybę poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose išsamiai išnagrinėti vėjo elektrinių parkų numatomą poveikį skirtingiems aplinkos komponentams bei numatyti poveikį mažinančias priemones. Nagrinėjant kiekvieną aplinkos komponentą siekiama, kad būtų apibūdinama esama situacija, nustatomas galimas poveikis vėjo elektrinių įrengimo, eksploatacijos ir priežiūros bei eksploatacijos nutraukimo etapais, aprašomos taikytinos poveikio mažinimo priemonės.

Įvertinant tai, kad PAV dokumentai yra kompleksinio pobūdžio, juose pateikiamas vėjo elektrinių vertinimas įvairiais aplinkos aspektais (poveikis dirvožemiui, žemės paviršiui, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui, biologinei įvairovei, Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, saugomų gyvūnų, augalų ir grybų saugomoms rūšims, materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms, visuomenės sveikatai), šių dokumentų nagrinėjimas AAA yra daug laiko sąnaudų reikalaujantis procesas.

AAA, vadovaudamasi PAV įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, į poveikio aplinkai vertinimo procesą poveikio aplinkai vertinimo subjekto teisėmis kviečiasi Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą prie Aplinkos ministerijos tai atvejais, kai planuojamos vėjo elektrinės gali turėti poveikį saugomų augalų ir gyvūnų rūšių biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims (tame tarpe paukščiams ir šikšnosparniams), saugomoms teritorijoms ir/ar Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms, saugomam kraštovaizdžiui.

AAA nagrinėdama planuojamų statyti vėjo elektrinių atrankos informacijos ar poveikio aplinkai vertinimo dokumentus, įvertina galimą vėjo elektrinių poveikį paukščiams ir šikšnosparniams vadovaudamasi:

• Lietuvos ornitologų draugijos su partneriais (Pajūrio tyrimų ir planavimo institutu ir Lietuvos energetikos institutu) nuo 2015 m. vasario iki 2017 kovo mėn. įgyvendinto projekto „Vėjo energetikos plėtra ir biologinei įvairovei svarbios teritorijos (VENBIS)“ duomenimis, kai planuojamos ūkinės veiklos vietos patenka į labai jautrias ar vidutiniškai jautrias paukščių, perinčių paukščių, migruojančių ir žiemojančių paukščių atžvilgiu  ar šikšnosparnių atžvilgiu jautrias teritorijas;
• Atliktais paukščių iš šikšnosparnių monitoringo tyrimų rezultatais;
• Saugomų rūšių informacinės sistemos duomenimis;
• Atsižvelgiant į planuojamų vėjo elektrinių atstumą nuo Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“  paukščių apsaugai svarbių teritorijų;
• Atsižvelgdama kokiu atstumu vėjo elektrinės planuojamos nuo miškų (Eurobats rekomenduoja šikšnosparnių apsaugai vėjo elektrines nuo miškų planuoti 200 m atstumu) (EUROBATS (arba Londono) sutartis dėl šikšnosparnių apsaugos Europoje – tarptautinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti šikšnosparnius ją pasirašiusių šalių teritorijose. Priimta 1991 m. Londone, Bonos konvencijos šalių narių susitikimo metu. Įsigaliojo 1994 m. Lietuva šią sutartį ratifikavo 2001-09-25).

Atsižvelgiant į vėjo elektrinių sukeliamą vizualinę taršą bei galimą veiklos ilgalaikį neigiamą poveikį kraštovaizdžio pasikeitimui, siekiant išsaugoti šalies kraštovaizdžio vizualinį estetinį potencialą ir nesumažinti kraštovaizdžio vertės, pirmiausia vadovaujamasi valstybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumento – Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plano, patvirtinto LR aplinkos ministro 2015 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. D1-703, nuostatomis. Kraštovaizdžio planas nustato 27 ypač saugomo šalies vizualinio estetinio potencialo arealus ir vietoves, kuriose būtina taikyti griežčiausius vizualinės apsaugos reikalavimus, įskaitant draudimą statyti pavienes vėjo jėgaines ir pramoninius vėjo jėgainių parkus. Taip pat šiuo teisės aktu nustatytos teritorijos, kuriose vėjo elektrinių statyba gali būti planuojama ir vykdoma tik tada, kai dėl šių objektų atsiradimo kraštovaizdžio kompleksų vizualinė raiška ir kokybė nepablogės.

Reikalavimus ir atitinkamus draudimus visoms ūkinėms veikloms, įskaitant vėjo elektrinių statybą, nustato Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Miškų, Vandens, Saugomų teritorijų, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir kiti įstatymai, taip pat šalies lygmens teritorijų planavimo dokumentas – Nacionalinis kraštovaizdžio tvarkymo planas (2015), kurio nuostatos integruotos į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą (2021) (toliau – LTBP).

LTBP sprendinių 350.1 papunktyje nustatyta: „neplanuoti saulės šviesos energijos elektrinių didesnių, kaip 500 kW įrengtosios galios bei vėjo elektrinių statybos, išskyrus iki 25 metrų aukščio (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško) vėjo elektrinę statomą sodyboje ar prie esamų ūkinių pastatų, ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijose“. Tokių išskirtinę vizualinę vertę turinčių ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijų LTBP nustatyta 27 vnt., kurių bendras plotas 8212,2 km² arba tai užima 12,6 % šalies teritorijos ploto.

LTBP taip pat įtvirtinta, kad „Labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškių kraštovaizdžio kompleksų kokybė negali būti bloginama“. Tokių teritorijų plotas 12532,6 km² arba 19,2 % šalies teritorijos ploto. Būtent šios teritorijos patenka į Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo aprėptį, t. y., norint statyti VE, šiose teritorijose turės būti vertinamas poveikio kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui reikšmingumas. Kitaip tariant tai nėra papildomas imperatyvus draudimas dar 19,2 % šalies teritorijos plote statyti vėjo elektrinių, tačiau vertinimo metu turės būti ieškomi sprendimai vėjo elektrinių keliamai vizualinei taršai išvengti ar jai reikšmingai sumažinti (pvz.: mažinti vėjo elektrinių aukštį; retinti elektrinių koncentraciją arba vėjo elektrines grupuoti taip, kad vertingiausių kraštovaizdžio panoramų kryptimi vėjo elektrinės būtų nematomos arba matomos labai mažai; vėjo elektrinėms parinkti žemesnes reljefo vietas, vizualiai uždaras tarp miško masyvų; vėjo elektrines planuoti arčiau jau esančių pramoninių, gamybinių ar kitų infrastruktūrinių, technogenizuotų teritorijų; ieškoti techninių sprendimų – parinkti maskuojančią vėjo elektrinių konstrukcijų spalvą ir pan., arba taikyti visų priemonių kompleksą).

Kartu paėmus ypač saugomo kraštovaizdžio teritorijas, kuriose vėjo elektrinių statybą draudžia LTBP (nepilnas aštuntadalis šalies ploto), labai didelio ir didelio estetinio potencialo ypač ir vidutiniškai raiškių kraštovaizdžio kompleksų teritorijas, kuriose norint statyti vėjo elektrines turės būti vertinamas poveikio kraštovaizdžio vizualiniam estetiniam potencialui reikšmingumas (penktadalis šalies ploto), jų bendras plotas sudaro 20744,8 km² arba 31,8 % šalies teritorijos ploto.

Poveikio aplinkai vertinimo metu apibūdinamas ir įvertinamas visas galimas planuojamos ūkinės veiklos tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas poveikis visiems aplinkos elementams (dirvožemiui, žemės paviršiui ir jos gelmėms, orui, vandeniui, klimatui, kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei, ypatingą dėmesį skiriant Europos Bendrijos svarbos rūšims ir natūralioms buveinėms, taip pat kitoms pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą saugomoms rūšims), materialinėms vertybėms, nekilnojamosioms kultūros vertybėms ir šių elementų tarpusavio sąveikai.

AAA išnagrinėjusi ir įvertinusi PAV ataskaitą ir remdamasi poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadomis dėl ataskaitos ir planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai priima sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai. Pažymime, kad atsakingosios institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, įskaitant jame nustatytas sąlygas, yra privalomas planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui įgyvendinant planuojamą ūkinę veiklą.

Planuojama ūkinė veikla gali būti vykdoma tik tada, kai AAA priima sprendimą, kad veikla atitinka aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimus. Priimtas atsakingosios institucijos – AAA sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai bendruoju atveju galioja 5 metus nuo jo priėmimo dienos.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis, atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas turi būti atliktas iki įstatymuose įtvirtinto leidimo išdavimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis, leidimas veiklai gali būti išduodamas esant galiojančiam atsakingosios institucijos – AAA, sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Priežastys, kodėl privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą

Atlikdama atranką ir priimdama atrankos išvadą, atsakingoji institucija yra įpareigota atsižvelgti į planuojamos ūkinės veiklos savybes, jos planuojamą vykdyti vietą ir galimą veiklos poveikį.

Dažniausi motyvai, kai AAA įpareigoja atlikti poveikio aplinkai vertinimą planuojamiems vėjo elektrinių parkams:

• Teritorijoje, kurioje planuojama vėjo elektrinių statybą, yra kitų veiklos vystytojų didelė esamų ir planuojamų vėjo elektrinių sankaupa. Atsižvelgiant į didelį planuojamos ūkinės veiklos mastą, PŪV vietą ir gretimybes galimas, reikšmingas poveikis aplinkai, todėl atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtų detaliai įvertintas PŪV galimas poveikis aplinkos elementams ir visuomenės sveikatai, parinktos poveikį mažinančios priemonės.
• Vėjo elektrinės gali būti matomos iš regioninių parkų regyklų, apžvalgos vietų, nuo turizmo trasų bei maršrutų ir sukelti reikšmingą vizualinį poveikį apžvelgiant svarbius regioninių parkų objektus. Dėl PŪV galimas reikšmingas vizualinis poveikis saugomų teritorijų kraštovaizdžiui, atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtų išsamiai įvertintas galimas vizualinis poveikis kraštovaizdžiui dėl vėjo elektrinių atsiradimo, atlikta planuojamo vėjo elektrinių parko vizualizacija, įvertintos alternatyvos (vietos, technologinės ir kt.), atliktas vizualinės taršos gamtiniams kraštovaizdžio kompleksams ir objektams vertinimas.
• Planuojamų vėjo elektrinių teritorijoje vyrauja apžvelgiamų erdvių kraštovaizdis, o pastačius vėjo elektrines kraštovaizdyje atsiras vertikalūs dominuojantys elementai – technogeninio dizaino aukštuminiai statiniai, iškylantys virš visų kraštovaizdžio elementų. Vėjo elektrinių įrengimas pakeis vizualinę vietos charakteristiką. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtų įvertintas kraštovaizdžio vizualinis pasikeitimas įrengus vėjo elektrinių parką tiek parko teritorijoje, tiek už jos ribų ir esant būtinybei numatytos priemonės šiam poveikiui sumažinti.
• Vėjo elektrinės planuojamos greta jautrių vėjo elektrinių atžvilgiu „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbių teritorijų.
• Vadovaujantis Saugomų rūšių informacinės sistemos išrašo duomenimis, PŪV teritorijoje ar jos gretimybėje registruota daug saugomų paukščių rūšių. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtų įvertintas galimas reikšmingas poveikis saugomų paukščių sankaupoms, būtų surinkti, išanalizuoti, įvertinti duomenys apie paukščių tranzitinių migracijų (į žiemavietes ir iš jų) ir vietinių perskridimų tarp poilsio ir maitinimosi vietų maršrutus bei numatytos tinkamos prevencinės, poveikio mažinimo ar kompensacinės priemonės.
• Vėjo elektrinės planuojamos mažu (iki 100 m) atstumu nuo miškų, todėl kyla didesnė grėsmė pamiškėje besimaitinančių šikšnosparnių žūčiai. Pagal EUROBAST rekomendacijas, siekiant išvengti reikšmingo poveikio šikšnosparniams, vėjo elektrinės netūrėtų būti statomos arčiau kaip 200 m atstumu nuo miško. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtų vertinamas poveikis saugomoms šikšnosparnių rūšims bei būtų vertinamos, numatytos vėjo elektrinių vietos alternatyvos (vėjo elektrinių atitraukimas toliau nuo miško ribos).
• Atliekant poveikio aplinkai vertinimą būtų įvertintas galimas tiesioginis ir netiesioginis PŪV sukeliamas poveikis visuomenės sveikatai (dėl vėjo elektrinių skleidžiamo triukšmo bei šešėliavimo) ir būtų nustatytos priemonės, siekiant išvengti numatomo reikšmingo neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, jį sumažinti ar, jei įmanoma, jį kompensuoti.
• Poveikio aplinkai vertinimo metu visuomenė būtų visapusiškai supažindinta su PŪV, būtų suteikta galimybė suinteresuotai visuomenei dalyvauti poveikio aplinkai vertinimo procese, teikti pasiūlymus dėl PŪV, kuriuos PŪV užsakovas privalėtų argumentuotai įvertinti.
• Poveikio aplinkai vertinimo metu būtų išanalizuotos alternatyvos (vietos, technologijos, techninės įrangos ir pan.), ko pasėkoje būtų galima parinkti geriausią sprendimą PŪV.

Visuomenės informavimas ir visuomenės nuomonės vertinimas

Visuomenei taip pat yra užtikrinama galimybė dalyvauti tiek atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo, tiek poveikio aplinkai vertinimo proceso etapuose.

Visa informacija apie AAA nagrinėjamus atrankos dėl poveikio aplikai vertinimo bei poveikio aplinkai vertinimo dokumentus bei priimamus sprendimus skelbiama AAA tinklapyje https://aaa.lrv.lt/ nuorodoje Veiklos sritys > Poveikio aplinkai vertinimas (PAV).

Visuomenė gali pareikšti nuomonę bei teikti pasiūlymus AAA per 10 darbo dienų nuo atrankos informacijos paskelbimo AAA interneto svetainėje, čia taip pat skelbiama ir priimta atrankos išvada.

Informacija apie parengtus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus (PAV programą bei PAV ataskaitą) skelbiama AAA ir savivaldybės interneto svetainėse, dokumentų rengėjo ar veiklos organizatoriaus (užsakovo) interneto svetainėje, savivaldybės ir seniūnijos, skelbimų lentose, savivaldybės teritorijoje periodiškai leidžiamame ir platinamame vietiniame laikraštyje, jeigu tokio nėra, – regioniniame ar nacionaliniame laikraštyje.

Suinteresuota visuomenė planuojamos ūkinės veiklos PAV proceso metu turi teisę PAV dokumentų rengėjui, PAV subjektams ir AAA teisės aktuose nustatyta tvarka pateikti bet kokius pasiūlymus, komentarus, informaciją, analizę, nuomonę dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos PAV.

Dėl vėjo elektrinių jūroje

Šiuo metu Lietuvoje dar nėra pastatytas nei vienas vėjo elektrinių parkas jūroje. Tačiau jūrinis vėjo parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų projektų, kuris padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir sumažins priklausomybę nuo elektros importo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. 697 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo“ nustatė Lietuvos jūrinės teritorijos dalį, kurioje tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai iki 2030 metų, plėtotinų elektrinių tipą – vėjo elektrinės, ir šių elektrinių įrengtąją galią – iki 700 MW.

Numatomų plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje vėjo elektrinių poveikio aplinkai vertinimo procedūrų organizatoriumi tapo LR Energetikos ministerija.

Nors pats vėjo elektrinių parko sukūrimas yra įvardintas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymo 2 priede ir priskiriamas veikloms, kurioms reikalinga PAV atrankos procedūra, tačiau, įvertinant projekto sudėtingumą, jūrinės aplinkos jautrumą antropogeniniam poveikiui, jūrinių saugomų ir potencialių saugomų teritorijų gretimybes, atliekamas pilnas poveikio aplinkai vertinimas. Šiuo metu vyksta poveikio aplinkai vertinimo programos derinimo etapas.