Per pastaruosius 30 metų Pietų Korėjos vyriausybė įgyvendino įspūdingą miškų politiką. Čia veikia 147 vaikų darželiai miškuose, 9 miškų edukaciniai centrai, 166 poilsio rekreaciniai miškai, 47 miško terapijos centrai, kuriems vadovauja centrinės arba vietos valdžios institucijos, taip pat įkurtas Miškų gerovės institutas. Miškai korėjiečiams turi ypatingą istorišką reikšmę, o šalies miškingumas siekia net 64 proc. viso ploto. Kryptingai dirbant, miškų išteklių naudojimo pobūdis laikui bėgant pasikeitė iš ūkinio į žmogaus sveikatos stiprinimo.
Apie šiuos pokyčius kalbame su buvusiu Korėjos respublikos miškininkystės sekretoriumi bei Miškų tarnybos ministru, vienu svarbiausių miško terapijos ambasadorių pasaulyje – Prof. Dr. Won Sop Shin iš Korėjos. Jis taip pat yra vienas pagrindinių pranešėjų rugsėjo 18-20 d. Lietuvoje vyksiančiame Tarptautiniame kongrese „Miškai ir jų poveikis sveikatai”.
Nuo mokslininko iki Miškų gerovės instituto kūrėjo
Prof. Dr. Won Sop Shin, įgijęs miškininkystės daktaro laipsnį Toronto universitete (Kanadoje), savo karjerą paskyrė miško ir gamtos patirčių teikiamų naudų tyrinėjimams, su žmonių sveikata susijusiems projektams. Dirbdamas Korėjos miškininkystės sekretoriumi ir Miškų tarnybos ministru, jis inicijavo ir įgyvendino reikšmingus pokyčius miškų politikos srityje.
„Būnant Korėjos Miškų tarnybos ministru, turėjau galimybę atlikti mokslinius tyrimus ir paversti mokslą politika bei inicijuoti praktinius pokyčius. Tuo metu taip pat stengiausi įtikinti aukšto lygio politikus ir įstatymų leidėjus, kad miškai turi didelę svarbą visuomenės sveikatai, daug kalbėjau apie kitas socialines, nematerialias vertybes. Ir, laimei, dabar Korėja turi Miškų gerovės institutą bei unikalų teisės aktą – Miškų gerovės skatinimo įstatymą, kuriame skelbiama, kad miškai turi būti naudojami žmonių laimei, sveikatai ir gerovei”,– pasakoja prof. Won Sop Shin.
„Miškų teikiama nauda sveikatai pasaulyje naudojamasi jau seniai, tačiau tik prieš kelias dešimtis metų galėjome pradėti kalbėti apie mokslinį to pagrįstumą. 30 metų tyrėme miško terapijos poveikį įvairioms gyventojų grupėms: vėžiu sergantiems pacientams, priklausomybės ligomis sergantiems žmonėms, neįgaliesiems, jaunimui ir pan. Visi rezultatai rodė, jog miškas turi itin teigiamą poveikį psichinei ir fizinei sveikatai. Tyrimai taip pat pateikė įdomių įrodymų apie svarbų gamtinių išteklių vaidmenį, kuomet žmogus jaučia prisirišimą prie bendruomenės ir tos vietos, kurioje gyvena,”– dalinasi mokslininkas.
Gydantys miškai – nacionalinė sveikatinimosi ir laimės politika
Esant didžiausiam pasaulyje darbo intensyvumui ir smarkiai išaugus ligų, susijusių su gyvenimo būdu, skaičiui, Korėjos visuomenė vis labiau pradėjo domėtis „gydymo”, „terapijos” ir „sveikatos” sąvokomis. „Pačiai visuomenei padiktavus poreikį, mes dirbome jau turėdami aiškų tikslą – paversti miškus gyvybingomis vietomis, kuriose žmonės gyvena, dirba ir ilsisi. Atsižvelgdami į tai, siekėme pateikti alternatyvią politikos kryptį, galinčią maksimaliai padidinti miškų indėlį į žmonių gerovę. Tam, kad taip nutiktų, reikėjo ne tik nuolatinių investicijų į mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą, institucinės aplinkos tobulinimą, bet ir sistemingo visuomenės informavimo apie gydančių miškų naudą,” – akcentuoja Prof. Dr. Won Sop Shin.
Anksčiau Korėjos miškų politikoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas medienos gamybai ir miškų ūkiui. Tačiau atsižvelgus į moksliškai pagrįstą teigiamą miško poveikį žmonių savijautai ir sveikatai, ši vizija pasikeitė. „Pamažu pradėjome darbus, vadovaudamiesi vizija „Kurti žaliąją gerovės valstybę, kurioje miškai teiktų laimę žmonėms“. Mūsų tikslas buvo sukurti gyvybingas erdves miškuose, kuriose žmonės galėtų gyventi, dirbti ir leisti laisvalaikį. Dėl pasikeitusio tikslo atsirado ir sąvoka „miško sveikatinimas”, kaip priemonė žmogaus laimei pasiekti. Miškas tapo matomas kaip erdvė, kurioje žmonės gali atgauti jėgas ir gerinti savo psichologinę bei fizinę sveikatą, o laimė pagaliau buvo įtraukta į nacionalinį indeksą. Šie pokyčiai turėjo reikšmingos įtakos miškų politikos prioritetų eilei, kas leido skirti didesnes investicijas į gydančių miškų kūrimą,” – nueitą kelią prisimena profesorius.
Gyvenimas su mišku – visose žmogaus gyvenimo cikluose
Taigi 2001 m. Korėjos Miškų tarnyba paskelbė apie miškų gerovės šalies kūrimą, kad būtų įgyvendinta naujoji vizija, pagal kurią žmonės ir miškai sugyvena ir gali palaikyti simbiotinius santykius. 2009 m. Korėjoje buvo įkurtas pirmasis gydantis miškas, o 2010-aisiais Korėjos Miškų tarnyba pristatė ambicingą projektą, paremtą idėja „Nuo lopšio iki kapo: gyvenimas su mišku”, kurios esmė – miškų gerovės paslaugų sistemos, skirtos visam žmogaus gyvenimo ciklui, nuo pat gimimo iki mirties.
Pastarasis projektas suteikė žmonėms galimybę pagerinti savo sveikatą naudojantis įvairiomis organizuotomis miškų paslaugomis. Jos apima visus žmogaus raidos ir gyvenimo etapus: prenatalinę vaisiaus ir motinos priežiūrą, mažų vaikų ir paauglių emocinį vystymąsi, miško laisvalaikio, sporto ir poilsio programas suaugusiesiems, taip pat programas, skirtas imunitetui stiprinti ir fizinei sveikatai palaikyti, miško švietimo ir terapijos programas, skirtas stresui mažinti, ir galiausiai – mirusiųjų atminimo parkų kūrimą miškuose.
Sutaupytos šalies medicinos išlaidos bei auganti ne medienos ekonomika
Dabar kasmet Korėjos rekreaciniuose miškuose apsilanko apie 12,8 mln. žmonių, o apie 61 proc. visų gyventojų žino apie miško gydymo efektyvumą. Be to, per pastaruosius ketverius metus apsilankymų gydomuosiuose miškuose padaugėjo 11 kartų daugiau nei rekreaciniuose miškuose, taigi gydymas bei terapija yra labai svarbi miškų funkcija.
Miškų įveiklinimas gydymui ir terapijai stipriai prisidėjo prie Korėjos vietos ekonomikos. Pavyzdžiui, netoli šalia vieno gydančio miško centro („Jangseong”) įsikūrę keturi kalnų kaimai, kuriuose gyvena apie 150 gyventojų, teikia lankytojams maitinimą, apgyvendinimą ir miško procedūrų paslaugas. Šie kaimai per metus gauna apie 70 mlrd. korejietiškų vonų (62 mln. dolerių) pajamų. Paplitus gydančių miškų veiklai, vienam gyventojui teko apie 70 000 Korėjos vonų (62 doleriai) mažiau medicininių išlaidų. Be to, buvo sukurta apie 20 000 naujų darbo vietų susijusiuose sektoriuose. Taigi gydančių miškų politika padidino vietos gyventojų ir privačių miškų savininkų pajamas ir sumažino visos šalies gydymo išlaidas.
Žmogaus vedlys gydančiame miške – specialius mokslus baigęs miško terapijos gidas
Korėjos Miškų tarnyba ne tik apibrėžė „gydomojo miško” sąvoką teisės aktuose, bet ir. sukūrė nacionalinę „gydančio miško instruktoriaus” kvalifikacijos sistemą. Ši politika taip pat turėjo įtakos naujų darbo vietų kūrimui. „Kiekviename mūsų gydančiame miške dirba miško terapijos gidai, kurie teikia terapijos paslaugas sveikatos tikslais. Gidai turi būti baigę miškininkystės arba medicinos mokslų srities studijas bei specialius miško gidams skirtus mokslus. Išlaikius egzaminą, suteikiama nacionalinė miško gido licencija. Vieni mūsų gidai daugiau dirba politikos programų kūrimo ir tobulinimo srityje, kiti – veda pasivaikščiojimus, užsiėmimus su žmonėmis,” – apie Korėjos gidų rengimą pasakoja profesorius Won Sop Shin.
Korėjos gydančiuose miškuose vystomos įvairios programos: miško darželio programa, jaunimo miškų švietimo programa, mokytojų mokymo kursai, skirti miškininkystės švietimui skatinti ir gebėjimams stiprinti, miško pažinimo kursai, neįgaliųjų įtraukimo, žygių patirties ugdymo ir kitos programos. Taip pat organizuojamos išskirtinės teminės programos kiekviename rekreaciniame miške.
Daugiau apie Korėjos miškų politiką, taip pat su šia sritimi susijusius teisės aktus, Korėjoje plėtojamas programas, paslaugas ir mokslinius tyrimus Prof. Dr. Won Sop Shin pasidalins rugsėjo 18-20 d. Lietuvoje (Druskininkuose) vyksiančiame Tarptautiniame kongrese "Miškai ir jų poveikis sveikatai"
