Europos Komisijai pateiktoje Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio prognozių, klimato kaitos politikos ir priemonių ataskaitoje matyti, kad su planuojama politika ir priemonėmis ŠESD kiekis iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje (ATLPS) nedalyvaujančių sektorių 2030 m. sumažės 21 proc., palyginti su 2005 m.

ES ATLPS nedalyvaujančių sektorių 2022–2030 m. laikotarpio ŠESD kiekio prognozės  parodė, kad didžiausi ŠESD šaltiniai ir toliau išliks transporto (38 proc.) ir žemės ūkio (35 proc.) sektoriai. Mažoji energetika prisidės 16 proc. prie viso ATLPS nedalyvaujančių sektorių išmetamų ŠESD kiekio, pramonė – 7 proc., o atliekų sektorius sudarys 4 proc. išmetamų ŠESD kiekio.

Prognozuojama, kad 2030 m. palyginti su 2005 m., mažosios energetikos sektoriaus išmetamų ŠESD kiekis galėtų sumažėti 22 proc., o labiausiai prie mažėjimo prisidėtų daugiabučių pastatų atnaujinimo (modernizavimo) priemonės įgyvendinimas.

Transporto sektorius per tą patį laikotarpį galėtų prisidėti 13 proc. prie išmetamų ŠESD kiekio mažėjimo, o daugiausia ŠESD būtų galima sumažinti per akcizo ir CO₂ dedamosios degalų kainai taikymą.

Palankių klimatui gyvulininkystės priemonių (ypač biodujų gamybos) įgyvendinimas, galėtų ženkliai prisidėti prie išmetamų ŠESD kiekio mažėjimo žemės ūkio sektoriuje ir 2030 m. susidaręs ŠESD kiekis galėtų būti sumažintas 11 proc., palyginti su 2005 m.

Ilgalaikių hedžingo sutarčių sudarymas su įmonėmis t. y. iš įmonių avansu nuperkamas ŠESD sumažinimas turėtų didžiausią indėlį išmetamų ŠESD kiekio sumažėjimui pramonės (įskaitant kuro deginimą) sektoriuje.

Atliekų sektoriuje ŠESD kiekis 2030 m. galėtų būti sumažintas 69 proc., o žiediškumo principo taikymas viešuosiuose pirkimuose galėtų labiausiai prisidėti prie ŠESD kiekio mažinimo.

Prognozuojama, kad žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriuje organinės statybos skatinimas bei medžių savaiminukų išsaugojimas ŠESD absorbcijas 2030 m. galėtų padidinti net 62 proc. palyginti su 2005 m.

Įgyvendinus esamos ir planuojamos politikos priemones, 2030 m. Lietuva pasieks keliamą 21 proc. ne-ATL ŠESD mažinimo tikslą, nors dalis sektorių (mažoji energetika, transportas, pramonė) ir nepasieks keliamų sektorinių ŠESD mažinimo tikslų, tačiau šis trūkumas galės būti kompensuojamas sektorinių ŠESD tikslų perviršiu kituose sektoriuose.

Aplinkos apsaugos agentūros vienas iš pagrindinių uždavinių – užtikrinti išmetamų ŠESD kiekio įvertinimą, rengti sistemingą išmetamų ŠESD kiekio prognozę pagal veiklos vystymosi tendencijas, apibendrinti nacionalinius duomenis ir informaciją apie išmetamą ŠESD kiekį energetikos, pramonės, atliekų, žemės ūkio ir kituose sektoriuose, rengti nacionalinę ŠESD kiekio apskaitos ataskaitą.