plinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės analitikos centro Vandenų būklės vertinimo skyrius paskelbė informaciją apie 2022 m. upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybę, kuri pavaizduota interaktyviuose žemėlapiuose

Agentūros specialistai parengė du atskirus interaktyvius Lietuvos paviršinių vandenų kokybės žemėlapius: pirmajame skelbiami duomenys apie upių, antrajame – ežerų ir tvenkinių kokybę 2022 m.

Atnaujinti duomenys apie Lietuvos paviršinių vandenų kokybę žemėlapiuose pateikiami pagal atskirus rodiklius. Upių vandens kokybė įvertinta pagal fizikinius-cheminius (ištirpusį vandenyje deguonį, organines, azotines ir fosfatines medžiagas) ir biologinius (fitobentosą, zoobentosą, fitoplanktoną, ichtionfauną, vandens florą) rodiklius, specifinius teršalus ir pavojingas medžiagas. Ežerų ir tvenkinių vandens kokybė įvertinta pagal fizikinius-cheminius (organines, azotines, fosfatines medžiagas ir skaidrumą) ir biologinius (fitobentosą, zoobentosą, fitoplanktoną, žuvis ir vandens florą) rodiklius, specifinius teršalus ir pavojingas medžiagas. Vandens kokybė pagal skirtingus rodiklius vertinama skalėje nuo labai geros iki labai blogos.

Šiuose žemėlapiuose taip pat yra pateikiama informacija apie upių, ežerų ir tvenkinių ekologinę būklę, kuri yra vertinama pagal 6-ių metų tyrimų rezultatus ir kuri buvo nustatyta rengiant 3-iojo UBR valdymo periodo Nemuno, Lielupės, Ventos ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus. Vandens telkiniai yra nuspalvinti atitinkamos ekologinės būklės klasės spalva.

Pasak Aplinkos būklės analitikos centro Vandenų būklės vertinimo skyriaus vedėjos Aldonos Margerienės, šie žemėlapiai padės visuomenei sužinoti kokia yra vandens telkinių kokybė, taip pat tai gera informacija priimti sprendimus planuojantiems ar vykdantiems ūkines veiklas.

Upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybė 2022 m. nėra gera.

Pagal 2022 metais tirtų 198 upių vietų rezultatus vandens kokybė pagal fizikinius – cheminius rodiklius 55 %, o pagal biologinius rodiklius 32 % vandens telkinių neatitinka geros kokybės. Pavojingos medžiagos upėse buvo tirtos 18 vandens telkinių, 5 iš jų neatitiko geros cheminės būklės.

Iš 2022 m. tirtų 75 ežerų pagal fizinius – cheminius rodiklius 25 %, o pagal biologinius rodiklius 29 % vandens telkinių neatitiko geros kokybės. Pavojingos medžiagos 2022 m. buvo tirtos tik Kauno HE tvenkinyje, kuris atitiko gerą cheminę būklę.

Labiausiai vandens telkinių būklę neigiamai veikia pasklidoji tarša: į dirvožemį su gyvulių mėšlu ir dėl nesubalansuoto tręšimo su mineralinėmis trąšomis patenkančių junginių (azoto ir fosforo) išplovos, daugiausia susidarančios dėl žemės ūkio veiklos Pasklidoji tarša į vandens telkinius patenka ir iš namų ūkių, neprijungtų prie centralizuotų nuotekų surinkimo tinklų. Specialistai atkreipia dėmesį, kad padidėjusi azoto ir fosforo koncentracija yra pagrindinis veiksnys, skatinantis eutrofikaciją – spartų dumblių vystymąsi („vandens žydėjimą“), kuris sąlygoja vandens telkinių užžėlimą ir uždumblėjimą, žuvų kritimą.

Reikšmingą neigiamą poveikį biologinei įvairovei daro upių vagų pakeitimų ir hidroelektrinių veikla, dėl kurios vyrauja skurdi ir menkavertė vandens pakrančių augmenija. Pavojingos medžiagos į vandens telkinius patenka su pramoninėmis, buitinėmis nuotekomis ir iš žemės ūkio veiklos.

Detaliau susipažinti su upių, ežerų ir tvenkinių vandens kokybės žemėlapiais galima ČIA.