Valstybinį aplinkos oro monitoringo tinklą sudaro 17 automatinių oro kokybės tyrimų stočių. 14 įrengta didžiuosiuose šalies miestuose ir pramonės centruose, 3 kaimo vietovėse. Šios stotys, atsižvelgiant į vyraujantį taršos šaltinį ir vietą, skirstomos į kelis tipus – transporto, pramonės, miesto foninė, kaimo foninė.
2019 metų tyrimai
ORO TARŠOS LYGIO ĮVERTINIMAS LIETUVOJE NAUDOJANT DIFUZINIUS ĖMIKLIUS
Projekto galutinė ataskaita (lietuvių kalba)
Projekto galutinė ataskaita (anglų kalba)
2020 m. birželio 29 d. Aplinkos apsaugos agentūroje buvo pristatyta projekto "Oro kokybės ir ankstyvojo perspėjimo stočių tinklo ir laboratorijų atnaujinimas bei teršalų kiekio išmetamo į aplinkos orą apskaitos tobulinimas" (Nr. 05.1.1-APVA-V-004-01-0005) sudėtinė dalis "Oro užterštumo lygio įvertinimas difuzinių ėmiklių metodu".
Projekto tikslas yra oro kokybės Lietuvoje įvertinimas ir palyginimas su 2010-2011 m. duomenimis. Projekto akcentas - pagal ES direktyvų ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus įvertinti ir teikti siūlymus modernizuoti valstybinę aplinkos oro monitoringo sistemą. Lietuvos teritorija oro kokybės valdymo tikslais pagal ES teisės aktus yra padalinta į zonas ir aglomeracijas, kur 2 aglomeracijos yra Vilnius ir Kaunas, o zoną atstovauja visa likusi Lietuvos teritorija. Atsižvelgiant į esamą oro kokybę šalyje, į projekto vertinimą taip pat įtrauktas pasiūlymas dėl zonų ir aglomeracijų kriterijų galimo koregavimo.
Lyginant su ankstesniuoju, 2010 m. projektu, į šį projektą buvo įtraukta kietųjų dalelių ir patvarių organinių teršalų (toliau - POT) stebėsena.
Projektas apima šiuos sub-tikslus:
1. Įvertinti aplinkos oro užterštumo lygį bei nustatyti kokia yra foninė aplinkos oro kokybė azoto dioksidu (NO2), sieros dioksidu (SO2) ir lakiaisiais organiniais junginiais (LOJ): benzenu (C6H6), toluenu, etilbenzenu ir orto-, meta-, para- ksilenais visoje šalyje, įskaitant teritorijas, kuriose nevykdomas nuolatinis monitoringas. Įvertinti oro kokybės pokyčius, palyginant gautus tyrimų rezultatus su 2010 - 2011 metais atliktais tyrimų rezultatais, kurie yra pateikti šioje rubrikoje žemiau: http://oras.gamta.lt/cms/index?rubricId=480cd641-f93b-4070-8a51-41f768c5b898
2. Įvertinti skirtingų frakcijų kietųjų dalelių vidutines paros ir metines koncentracijas zonos vietose, kuriose nevykdomas nuolatinis kietųjų dalelių koncentracijos monitoringas aplinkos ore.
3. Įvertinti patvariųjų organinių teršalų (POT) vidutines metines koncentracijas ir palyginti šiuos rezultatus su ankstesnių metų duomenimis.
4. Remiantis gautais tyrimų rezultatais, pagal ES direktyvų ir nacionalinių teisės aktų reikalavimus įvertinti ir teikti siūlymus modernizuoti valstybinę aplinkos oro monitoringo sistemą:
- dėl aglomeracijų ir zonų skaičiaus ir ribų (atsižvelgiant į oro kokybę);
- dėl aplinkos oro kokybės stočių (OKTS) skaičiaus bei jų išdėstymo remiantis vietos įstatymais ir ES direktyvų reikalavimais.
Kietųjų dalelių (KD10, KD2.5, KD1) tyrimai buvo vykdomi nuolatos nuo 2019.01.01 iki 2019.12.31
NO2, SO2, LOJ tyrimai buvo vykdomi 4 etapais nuo 2019.02.09 iki 2019.12.07
POT tyrimai buvo vykdomi 4 etapais nuo 2019.01.22 iki 2019.12.24
2010-2011 metų tyrimai
LIETUVOS ORO KOKYBĖS MONITORINGO SISTEMOS MODERNIZAVIMO NAUDOJANT DIFUZINIUS ĖMIKLIUS PROJEKTAS
Projekto tikslas – renovuoti ir modernizuoti valstybinę aplinkos oro monitoringo sistemą pagal ES direktyvų, JTO Tolimųjų pernašų konvencijos bei kitų teisės aktų reikalavimus.
Vienas iš projekto uždavinių – įvertinti tokių aplinkos oro teršalų kaip sieros dioksidas (SO2), azoto dioksidas (NO2), lakieji organiniai junginiai (benzenas) vidutinių metinių koncentracijų erdvinį pasiskirstymą visoje Lietuvos teritorijoje. Tam tikslui parinktose tyrimų vietose Vilniaus ir Kauno aglomeracijose bei kitose Lietuvos gyvenvietėse, kuriose gyventojų skaičius ne mažesnis kaip 5 tūkst. gyventojų, bei papildomose vietovėse visoje Lietuvos teritorijoje kas 50 km., naudojant difuzinius ėmiklius, atliekami indikatorinio lygio minėtų teršalų koncentracijų matavimai. Papildomai, šių teršalų koncentracijos tyrimai bus atliekami aplink AB „Lietuvos elektrinė“. Be to, projekto metu numatyta įvertinti amoniako (NH3) vidutinių koncentracijų erdvinį pasiskirstymą prie 4 skirtingo tipo kiaulininkystės ūkių.
Aplinkos oro taršos monitoringo tinklo optimizavimui tinkama taikyti (difuzinių ėmiklių) metodą užtikrinant geografiniu požiūriu daug tankesnį aplinkos oro monitoringo tinklą bei leidžiantį gauti išsamesnius Lietuvos aplinkos oro teršalų koncentracijų pasiskirstymo žemėlapius.
Projekto vykdymas pradėtas 2010 lapkričio mėn., jo trukmė – 13 mėn. Per šį laikotarpį, skirtingais metų sezonais (4 kartus po 4 savaites) projekto dokumentacijoje numatytose tyrimų vietose bus eksponuojami difuziniai ėmikliai, kurie bus analizuojami konkursą laimėjusios organizacijos laboratorijoje. Pagal gautus matavimų rezultatus geografinių informacinių sistemų (GIS) pagrindu numatyta parengti matuotų teršalų sklaidos žemėlapius, įvertinti esamo oro kokybės matavimo stočių tinklo bei Lietuvos teritorijos paskirstymo į zoną ir aglomeracijas atitikimą ES direktyvų reikalavimams. Projekto metu modernizuota ir atnaujinta valstybinio oro monitoringo įranga bus išdėstyta atsižvelgiant į šių matavimų duomenis, o tai, savo ruožtu, leis užtikrinti oro kokybės matavimų ir surenkamų duomenų reprezentatyvumą ir patikimumą.
Projekto veikla bus vykdoma remiantis šiuo metu galiojančioje pamatinėje Europos Sąjungos Tarybos direktyvoje 96/62/EB „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo ir valdymo“, naujojoje Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/50/EB „Dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje“ bei Aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakyme Nr. 596 “Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo” (Žin., 2001, Nr. 106-3828; 2002, Nr. 81-3499, 2010, Nr.42-2042) nurodytais reikalavimais:
Matavimai difuzinių ėmiklių metodu bus atliekami remiantis šiais Lietuvoje galiojančiais standartais:
1. LST EN 13528-1 "Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai. 1dalis. Bendrieji reikalavimai“
2. LST EN 13528-2 "Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai.
2 dalis. Specialieji reikalavimai ir bandymo metodai“
3. LST EN 13528-3 "Aplinkos oro kokybė. Difuziniai ėmikliai dujų ir garų koncentracijoms nustatyti. Reikalavimai ir bandymo metodai.
3 dalis. Parinkimo, naudojimo ir priežiūros vadovas“.
2004-2006 metų tyrimai
Aplinkos oro kokybės tyrimų pasyviaisiais sorbentais programa yra bendros Aplinkos oro kokybės vertinimo programos, patvirtintos aplinkos ministro 2003 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 517 (Žin., 2003, Nr.103-4618), dalis, į kurios vykdymą yra įtrauktos miestų ir rajonų savivaldybės, regionų aplinkos apsaugos departamentai (RAAD), Aplinkos apsaugos agentūra.
Pagal aplinkos oro kokybės direktyvų bei Lietuvos teisės aktų reikalavimus (1 priedas) nuolatiniai automatizuoti matavimai yra pagrindinis oro kokybės vertinimo būdas ten, kur užterštumo lygis viršija nustatytus kriterijus (viršutinę vertinimo ribą), tačiau tokių oro kokybės tyrimų stočių eksploatacija reikalauja didelių išlaidų. Aplinkos oro kokybės tyrimai pasyviais sorbentais yra vienas iš būdų įvertinti oro kokybę tose teritorijose kur neatliekami nuolatiniai matavimai. Vadovaujantis aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ nuostatomis, orientacinius (indikatorinius) oro kokybės tyrimus galima atlikti vykdant matavimus, tolygiai juos paskirsčius per metus taip, kad matavimų trukmė sudarytų ne mažiau 14% metų laiko. Tam tikslui tinka pasyviųjų sorbentų panaudojimas ypač, kai reikia įvertinti integruotą teršalo koncentracijos lygį per ilgesnį laiko periodą.
Gauti rezultatai leidžia detaliau įvertinti užterštumo lygį aglomeracijų ir zonos vietovėse, kuriose neatliekami nuolatiniai automatiniai oro taršos matavimai bei parinkti tolesnius tyrimo metodus. Teritorijose, kur užterštumo lygis yra aukščiau viršutinės vertinimo ribos, yra privalomi nuolatiniai oro kokybės tyrimai, o kur užterštumo lygis yra žemiau žemutinės vertinimo ribos, gali būti naudojamas vien tik modeliavimas arba indikatoriniai matavimai. Kai nustatytas didžiausias oro užterštumo lygis yra tarp viršutinės ir žemutinės vertinimo ribų, vertinant oro kokybę, matavimai yra būtini, tačiau jų gali būti mažiau, o matavimų duomenis galima papildyti informacija iš kitų šaltinių.
Atliktų tyrimų rezultatai:
Oro kokybės tyrimų, atliktų Pelesos g., Vilniuje 2015 m. sausio 20-21 d. rezultatų įvertinimas
|
Oro kokybės tyrimai prie neasfaltuotų gatvių |
||
| Vieta | Data | Apžvalga |
| Varnės g., Vilnius | 2013 m. rugpjūčio 26-27 d. | Siųstis |
| Dirbtuvių g., Obeliai, Rokiškio raj. | 2014 m. rugpjūčio 5-6 d. | Siųstis |
| Sodų g., Garliava, Kauno raj. | 2014 m. rugsėjo 8-9 d. | Siųstis |
|
Oro kokybės tyrimų, atliktų prie neasfaltuotų gatvių 2013-2014 m., apibendrinimas |
Siųstis | |
Matavimų, atliktų panaudojant difuzinius ėmiklius (2010-2011 m.), duomenys:
Kitos programos
Saulės energija šildo Žemės paviršių ir, pakilus temperatūrai, šiluma infraraudonosios energijos pavidalu spinduliuojama atgal į atmosferą. Dalį šios energijos atmosferoje absorbuoja „šiltnamio dujos“.
Atmosfera veikia panašiai kaip šiltnamis: praleidžia į vidų matomą šviesą ir sugeria infraraudonąją energiją, todėl šiltnamio viduje sulaikoma šiluma. Toks natūralus procesas vadinamas „šiltnamio efektu“. Be jo vidutinė metų temperatūra tesiektų -18°C, o dabar ji yra +15°C.
Tačiau dėl žmogaus veiklos šiltnamio efektą sukeliančių dujų, ypač anglies dvideginio, metano ir azoto suboksido į atmosferą išmetama daug daugiau, todėl stiprinamas šiltnamio efektas ir pasaulio temperatūra kyla.
Vandens garai – pagrindinės „šiltnamio“ dujos, kurios susidaro vykstant natūraliam garavimo procesui. Atmosferoje vandens molekulės sugeria žemės spinduliuojamą šilumą ir išspinduliuoja į visas puses, šildydamos žemės paviršių, o galiausiai ji tolygiai išspinduliuojama atgal į kosmosą. Atmosferoje vandens garai priklauso uždarai sistemai, kurioje cirkuliuoja ribotas žemėje esantis vandens kiekis: iš vandenynų ir žemės į atmosferą ir atgal dėl garavimo, transpiracijos, kondensacijos ir kritulių. Dėl žmogaus veiklos vandens garų atmosferoje nedaugėja. Tačiau šiltesnis oras gali išlaikyti daug daugiau drėgmės, taigi kylanti temperatūra didina klimato kaitą.
CO2 – anglies dioksidas. Visame pasaulyje dėl jo išmetimo į atmosferą sukeliama per 60 % sustiprinto šiltnamio efekto. Šalyse, kuriose stipri pramonė, išmetamo CO2 kiekis sudaro daugiau kaip 80 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.
Anglies kiekis Žemėje ribotas ir taip pat priklauso ciklui. Tai labai sudėtinga sistema, kurioje anglis juda atmosferoje, Žemės biosferoje ir vandenynuose. Fotosintezės dėka augalai sugeria CO2 iš atmosferos, iš anglies gamina savo audinius ir sunykdami bei pūdami grąžina atgal į atmosferą. Atmosferoje CO2 gali išbūti 50–200 metų, priklausomai nuo to, kaip ji pakartotinai grąžinama į žemę arba į vandenynus.
CO2 koncentracija atmosferoje šiuo metu yra aukščiausia per 650 000 metų. Taip pat šiuo metu ji ir sparčiausiai auganti nuo nuolatinių koncentracijos matavimų pradžios 1960 m. Pagrindinė CO2 gausėjimo priežastis – iškastinio kuro deginimas, žemės paskirties keitimas, miškų kirtimas ir kt.
CH4 – metanas. Išsivysčiusios pramonės šalyse metanas sudaro apie 15 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Metanas susidaro daugiausia iš bakterijų, mintančių organinėm medžiagom, kai trūksta deguonies. Todėl jo išsiskiria iš įvairių natūralių ir žmogaus sukurtų šaltinių. Natūralūs šaltiniai – pelkės, termitai ir vandenynai, o žmogaus sukurtieji – iškastinių dujų kasimas ir deginimas, gyvulininkystė (galvijai minta augalais, šie jų skrandžiuose fermentuojasi, todėl galvijai iškvepia metaną, taip pat metano yra ir jų mėšle), ryžių auginimas (drėgnuose ryžių laukuose metanas gaminasi pūvant organinėms medžiagoms, kai dirvoje trūksta deguonies) ir užkastos atliekos (taip pat pūvant organinėms medžiagoms, kai trūksta deguonies).
Metano įnašas į šiltnamio efektą yra 25 kartus didesnis nei anglies dioksido, tačiau jo trumpesnis egzistavimo ciklas: 10–15 metų. Daugiausia metano išskiria atliekos irdamos sąvartynuose, gyvulininkystė, anglies kasyba, gamtinių dujų ir naftos gavyba.
N2O – azoto suboksidas natūraliai išsiskiria iš vandenynų, atogrąžų miškų ir bakterijų, gyvenančių dirvoje. Antropogeniniai šaltiniai – tai įvairios azoto turinčios trąšos, iškastinių dujų deginimas ir pramoninė chemijos gamyba, kurioje naudojamas azotas, pvz., nutekamųjų vamzdžių valikliai. Pramoninėse šalyse azoto suboksidas sudaro apie 6 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų kiekio. N2O šilumą sugeria 298 kartus labiau negu CO2. Nuo pramoninės revoliucijos pradžios azoto suboksido koncentracija atmosferoje padidėjo 16 % ir maždaug 4–6 % prisidėjo prie šiltnamio efekto padidėjimo.
Prie klimato kaitos taip pat prisideda ir fluoruotos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurios vienintelės atsiranda ne natūraliu būdu, o tik žmogaus pramoninės veiklos pasėkoje. Pramoninėse šalyse jos sudaro apie 15 % šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos, tačiau jos labai stiprios ir pajėgios sulaikyti šilumą net iki 22 000 kartų efektyviau negu CO2, o atmosferoje išbūti tūkstančius metų.
Fluoruotos šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms priskiriami:
Bene geriausiai žinomi chlorfluorangliavandeniliai (CFCs), kurie ne tik priskiriami fluoruotoms šiltnamio efektą sukeliančioms dujoms, bet ir ardo ozono sluoksnį. Pastarieji gamyboje beveik nebenaudojami, vadovaujantis 1987 m. Monrealio protokolu dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų.
Ataskaitose ŠESD kiekis pateikiamas CO2 ekvivalentu, kadangi įvairios šiltnamio efektą sukeliančios dujos įvertinamos pagal jų globalinio šiltėjimo potencialą arba dar vadinamo visuotinio atšilimo potencialą (nustatytas kiekvienai medžiagai) šimtui metų. Pavyzdžiui, CO2 visuotinio atšilimo potencialas yra lygus 1, CH4 -25, N2O – 298, SF6 – 22800 ir t. t.
Globalinis šiltėjimo potencialas – tai rodiklis, apibūdinantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) sukeliamo klimato šiltėjimo potencialo vertę, lyginant su anglies dioksido ekvivalentu. Globalinio šiltėjimo potencialas (GWP) apskaičiuojamas pagal vieno kilogramo dujų sukeliamo šiltėjimo potencialą, lyginant su vienu kilogramu CO2.
Atitinkamos GWP vertės yra Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos internetinėje svetainėje.
Namuose
Net ir paprasti sprendimai gali padėti sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir padėti sutaupyti pinigų. Galime imtis priemonių jau šiandien.
Darbe
Kiekviena diena praleista darbe gali tapti naudinga mūsų planetai. Imkitės šių veiksmų sumažinti savo poveikį aplinkai.
Kelyje
Jeigu neturite galimybės naudotis elektrinėmis ar hibridinėmis transporto priemonėmis, bet norite sumažinti savo automobilio keliamą taršą, naudokitės ekologiško vairavimo principais.
Švietimo įstaigose
Švietimo įstaigų darbuotojai, studentai ir moksleiviai gali atlikta svarbų vaidmenį mažinant šiltnamio efektą. Apačioje pateikiamos rekomendacijos padėsiančios tai pasiekti.
Nacionalinėje išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio apskaitos ataskaitoje pateikiama informacija apie tiesiogiai (CO2, CH4, N2O, HFC, SF6 ir NF3) ir netiesiogiai (CO, NOx, NMLOJ, SO2) Lietuvos teritorijoje išmetamas antropogeninės kilmės ŠESD pagal šaltinius ir sugėrimą absorbentais (augalija).
ŠESD žemės ūkyje švieslentė
________________________________
Miškai yra svarbi gamtinė priemonė kovojant su klimato kaita, nes jie geba absorbuoti šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir reguliuoti atmosferos sudėtį. Šioje švieslentėje interaktyviai galima stebėti Žemės naudojimo, žemės naudojimo keitimo ir miškininkystės sektoriaus (ŽNŽNKM) poveikį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekiui.
Analizuojamas sektorius yra vienintelis, kuriame ne susidaro, o yra absorbuojamos ŠESD.
____________________________________
ŠESD pramonėje
Švieslentėje matyti, kad išmetamų ŠESD kiekis pramonės procesų ir pramonės produktų naudojimo sektoriuje nuo analizuojamojo laikotarpio pradžios sumažėjo 36 proc., t.y. nuo 4,300 kt CO2 ekv. iki 2,756 kt CO2 ekv. Daugiausia ŠESD susidaro tokiose pramonės gamybos srityse kaip amoniako ir azoto rūgšties gamyba (chemijos pramonės gamyba) ir cemento gamyba (mineralinių produktų gamyba). Mažiausias išmetamų ŠESD kiekis šiame sektoriuje užfiksuotas 1993 m. dėl sumažėjusios amoniako gamybos.
Pradėjus augti amoniako gamybai, 2007 m. stebimas didžiausias išmetamų ŠESD kiekis, tačiau prasidėjusi pasaulinė ekonominė krizė stipriai paveikė pramonę.
Amoniako gamybos apimtys 2009–2010 m. sumažėjo 3 kartus, palyginti su 2008 m. Atsigaunant ekonomikai stebimas amoniako gamybos didėjimas, taip pat didėja ir išmetamų ŠESD kiekis į atmosferą. Chemijos pramonė yra didžiausias CO2 šaltinis pramonės procesų ir pramonės produktų sektoriuje. 2021 m. jis sudarė 68 proc. išmetamo CO2 kiekio šiame sektoriuje, o bendrai išmetamų CO2 kiekio – 10proc. Mineralinių medžiagų pramonėje išmetamų CO2 kiekis sudarė 31 proc. pramonės procesų ir produktų naudojimo sektoriuje, o bendrai išmetamų CO2 kiekio – 5 proc.
__________________________________________________
ŠESD atliekų sektoriuje
Išmetamų ŠESD kiekis atliekų sektoriuje nuo 1990 m. sumažėjo 1,9 karto, nuo 1,689 kt CO2 ekv. iki 894 kt CO2 ekv. Šiame sektoriuje išmetamų ŠESD kiekio mažėjimo tendencija sietina su gyventojų skaičiaus mažėjimu ir atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūros plėtros bei visuomenės sąmoningumo didėjimu.
Didžiausias CH4 kiekis atliekų sektoriuje susidaro yrant sąvartynuose pašalintoms biologiškai skaidžioms atliekoms bei nuotekų valymo ir išleidimo metu. 2021 m. atliekų sektoriuje susidarė 25 proc. CH4 nuo bendro susidariusio CH4 kiekio. Nuotekų valymo ir išleidimo, atliekų kompostavimo ir atliekų deginimo metu susidaro nedidelis kiekis N2O. 2021 m. atliekų sektoriuje susidarė 2 proc. nuo bendro susidariusio N2O kiekio.
Iki 2015 m. daugiau nei 50 proc. susidarančių komunalinių atliekų buvo šalinama sąvartynuose, tačiau palaipsniui šis kiekis mažėjo ir 2021 m. sąvartynuose buvo pašalinta tik 15 proc. Šiam sumažėjimui įtakos turėjo mechaninių-biologinių atliekų apdorojimo įrenginių atidarymas, užstato už vienkartines pakuotes sistemos įdiegimas bei didėjantis visuomenės sąmoningumas. Išmetamų ŠESD kiekis iš atliekų šalinimo sąvartynuose nuo 1990 m. iki 2021 m. sumažėjo 46 proc. Plečiant susidarančių nuotekų surinkimo sistemas ir didinant nuotekų valymo efektyvumą, nuotekų dumblo kokybė gerėja, o dėl nuotekų valymo ir išleidimo veiklos susidariusio ŠESD kiekis per analizuojamąjį laikotarpį sumažėjo 3 kartus.
Išsamias ŠESD ataskaitas ir metodikas rasite čia.
Lietuvai aktualios šios su oro tarša susijusios ir oro kokybei įtaką darančios problemos: vietinių oro taršos šaltinių - transporto, pramonės ir energetikos objektų, įskaitant šilumos energijos gamybą namų ūkių (būstų) šildymui, - išmetami teršalai miestuose, taršos iš šiluminių elektrinių padidėjimas dėl nutraukto valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo, didėjantis kietojo biokuro vartojimas, Lietuvos oro baseino tarša iš kitų regionų atnešamais teršalais.
Kad būtų tinkamai reguliuojamas į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekis ir sudaromos sąlygos valdyti aplinkos oro kokybę, svarbu turėti objektyvią informaciją apie Tolimųjų oro teršalų pernašų konvencijos protokolais ir Direktyva 2001/81/EB reguliuojamų į atmosferą išmetamų teršalų - sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių, amoniako ir kietųjų dalelių, taip pat kitomis ES direktyvomis reglamentuojamų sunkiųjų metalų, patvariųjų organinių ir kitų teršalų, šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų, išmetamų į atmosferą, kiekio ir koncentracijos aplinkos ore pokyčius, kitus veiksnius, lemiančius klimato kaitą, aplinkos rūgštėjimą ir eutrofikaciją.
Aplinkos oro kokybės vertinimui Lietuvos teritorija, atsižvelgiant į gyventojų skaičių ir teršalų koncentracijos lygį, pagal Direktyvos 2008/50/EB reikalavimus suskirstyta į zonas ir aglomeracijas. Lietuvoje yra 2 aglomeracijos - teritorijos, tapatinamos su Vilniaus ir Kauno miestų ribomis, ir likusi šalies teritorijos dalis - 1 zona.
Aplinkos oro kokybei stebėti ir vertinti skirtą valstybinio aplinkos oro monitoringo Lietuvoje tinklą 2019 metais sudarė 14 automatizuotų miestų oro kokybės tyrimo stočių (OKTS), pagal tokių stočių tinklui keliamus reikalavimus išdėstytų didžiausiuose šalies miestuose ir pramonės centruose ir atspindinčių tiek foninį atskirų miestų oro užterštumą, darantį poveikį didžiausiai miestų gyventojų daliai (Vilniaus Senamiesčio, Vilniaus Lazdynų, Kauno Noreikiškių, Naujosios Akmenės OKTS), tiek transporto (Vilniaus Žirmūnų, Kauno Petrašiūnų, Klaipėdos Centro, Klaipėdos Šilutės pl., Šiaulių OKTS), tiek pramonės ir kitų stambių stacionarių taršos šaltinių (Vilniaus Savanorių pr., Jonavos, Kėdainių, Mažeikių OKTS) galimą įtaką oro kokybei.
Iš kitų valstybių atnešamą oro taršą, bendrą - foninį - šalies oro baseino užterštumo lygį, jo pokyčius ir juos lemiančius veiksnius leidžia analizuoti foninio oro monitoringo stočių sistema. 2019 metais Lietuvoje veikė 3 kaimo vietovėse toli nuo bet kokių taršos šaltinių įrengtos stotys, skirtos foniniam oro užterštumui ir teršalų srautų iš šiaurinių (Žemaitijos stotis), rytinių (Aukštaitijos stotis) ir vakarinių (Preilos ir Žemaitijos stotys) Europos regionų galimam poveikiui Lietuvos oro kokybei stebėti. Čia matuojama teršalų, į Lietuvą intensyviausiai pakliūvančių su tolimosiomis oro pernašomis, koncentracija ore ir atmosferos iškritose (kritulių cheminė sudėtis). Preiloje esanti stotis dirba pagal tarptautinę Oro teršalų pernašų konvencijos Tolimųjų pernašų Europoje monitoringo ir įvertinimo EMEP programą, Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos HELCOM programą, Aukštaitijos ir Žemaitijos stotys - pagal Oro teršalų pernašų konvencijos Tarptautinę bendradarbiavimo sąlygiškai natūralių ekosistemų kompleksinio monitoringo srityje programą ICP IM.
Teršalų kaupimasis ar išsisklaidymas ore labai priklauso nuo meteorologinių sąlygų. Meteorologiniai duomenys būtini, kai reikia įvertinti oro teršalų koncentracijos pasiskirstymą erdvėje, ūkinės ar kitokios veiklos, su aplinkos oro tarša susijusių įvykių poveikį aplinkos orui, modeliuoti įvairius scenarijus numatomų priemonių veiksmingumui nustatyti ar įvertinti oro kokybę modeliavimo būdu ten, kur jos išmatuoti nėra galimybių.
Siekiant įgyvendinti Oro teršalų pernašų konvencijos Protokolo dėl rūgštėjimo, eutrofikacijos ir pažemio ozono mažinimo (Geteborgo protokolas), NEL direktyvos reikalavimus dėl kuo išsamesnio į aplinkos orą valstybėje išmetamo antropogeninės kilmės teršalų kiekio ir jo pokyčių vertinimo, sudaryti sąlygas tinkamai reguliuoti į aplinkos orą patenkančių teršalų kiekį, Programoje keliamas uždavinys nacionaliniu mastu toliau išsamiai stebėti ir vertinti į aplinkos orą išmetamų Oro teršalų pernašų konvencija ir jos protokolais bei NEL direktyva reguliuojamų antropogeninės kilmės oro teršalų kiekį ir jo pokyčius visuose Lietuvos ūkio sektoriuose.
1. tikslas - vertinti aplinkos oro užterštumo lygį aglomeracijose ir zonose (labiausiai urbanizuotose zonos teritorijose), prognozuoti aplinkos oro kokybę. Uždaviniai tikslui pasiekti:
1.1. atlikti aplinkos oro kokybės monitoringą (rodiklių matavimus ir kitus tyrimus, reikalingus aplinkos oro kokybei įvertinti) aglomeracijose ir zonose;
2. tikslas - vertinti teršalų pernašų iš kitų valstybių poveikį bendram Lietuvos oro baseino užterštumo lygiui. Uždaviniai tikslui pasiekti:
2.1. atlikti foninį oro monitoringą;
2.2. atlikti foninį atmosferos kritulių monitoringą;
3. tikslas - vertinti Lietuvos Respublikos teritorijoje į atmosferą išmetamų antropogeninės kilmės teršalų kiekį, išmetamų ir absorbuojamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Uždaviniai tikslui pasiekti:
3.1. vykdyti išmetamų į atmosferą teršalų monitoringą - nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų kiekio apskaitą;
3.2. vykdyti išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų monitoringą -nacionalinę šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio apskaitą.
Aplinkos apsaugos agentūros mobili laboratorija yra skirta automatiškai matuoti aplinkos oro teršalus, kurių kiekis ribojamas pagal Europos Sąjungos kriterijus. Automatinių matavimo įrenginių veikimo principas pagrįstas metodais, atitinkančiais ES direktyvų ir Lietuvos teisės aktų reikalavimus. Tam, kad pagal mobilios laboratorijos matavimų rezultatus būtų galima pagrįstai vertinti aplinkos oro užterštumo atitinkamu teršalu lygį, matavimų trukmė ir apimtis turi atitikti nustatytus reikalavimus.
|
Automatiniai matavimo prietaisai |
Modelis |
Matavimo metodai |
Matavimo ribos |
|
Kietųjų dalelių (KD10) |
APDA-371 |
Beta spindulių absorbcijos |
0 - 1000 µg/m3 |
|
Kietųjų dalelių (KD2,5) |
APDA-371 |
Beta spindulių absorbcijos |
0 – 1000 µg/m3 |
|
Sieros dioksido (SO2) |
APSA-370 |
Ultravioletinės fluorescencijos |
0 – 376 ppm |
|
Azoto oksidų (NO, NO2, NOX) |
APNA-370 |
Chemiliuminescencijos |
NO 0 – 1 ppm NO2 0 – 0,26 ppm |
|
Anglies monoksido (CO) |
APMA-370 |
Nedispersinės infraraudonųjų spindulių analizės |
0 – 86 ppm |
|
Ozono (O3) |
APOA-370 |
Nedispersinės ultravioletinių spindulių absorbcijos |
0 – 0,25 ppm |
|
Benzeno, tolueno |
AMA GC5000 BTX |
Dujų chromatografijos |
0 – 50 µg/m3 |
|
Vėjo krypties ir greičio, oro temperatūros ir santykinės drėgmės, atmosferos slėgio – Matavimų ir kontrolės sistema CR1000 |
- |
Elektroninis |
0-360°, 0-60 m/s, -35 - +70°C, 0 – 100 %, 600 – 1100 hPa |
Oro kokybės tyrimų stotyje matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
Kietųjų dalelių (KD 2,5) masės koncentracija |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
SO2 (sieros dioksidas) |
Fluorescencinis ultravioletiniuose spinduliuose |
ppb |
μg/m3 |
|
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
Oro kokybės tyrimų stotyje matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absobcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO (azoto monoksidas) |
Chemiliuminiscensinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NOx (azoto oksidų suma) |
||||
|
NO2 (azoto dioksidas) |
||||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
Oro kokybės tyrimų stotis Kaunas, Noreikiškės
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
KD2,5 (kietosios dalelės 2.5 mikrometrų) |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
CO (anglies monoksidas) |
Infraraudonųjų spindulių absorbcinis |
ppm |
mg/m3 |
|
|
SO2 (sieros dioksidas) |
Fluorescencinis utravioletiniuose spinduliuose |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO (azoto monoksidas) |
Chemiliuminiscensinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO2 (azoto dioksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Nox (azoto oksidai) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absorbcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
| BZN (benzenas) |
Chromotografinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
|
Kietųjų dalelių (KD2,5) masės koncentracija |
μg/m3 |
|||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
Oro kokybės tyrimų stotis Kaunas, Petrašiūnai
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
KD2,5 (kietosios dalelės 2,5 mikrometrų) |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
Sunkieji metalai* ir PAA** iš KD10 mėginių |
ng/m3 |
|||
|
CO (anglies monoksidas) |
Infraraudonųjų spindulių absorbcinis |
ppm |
mg/m3 |
|
|
SO2 (sieros dioksidas) |
Fluorescencinis utravioletiniuose spinduliuose |
|||
|
O3 (ozonas) |
Chromatografinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
|
NO2 (azoto dioksidas) |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
NOx (azoto oksidai) |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
BZN (benzenas) |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
||
|
Mašinų skaičiuoklis |
Nh01 (automašinos, kurių aukštis mažesnis už 2m) |
Lazerinis |
kod (kiekis/0.5val.) |
kiekis per val. |
|
Nh02 (automašinos, kurių aukštis tarp 2m ir 2.6m) |
kod (kiekis/0.5val.) |
kiekis per val. |
||
|
Nh05 (automašinos, kurių aukštis didesnis už 2.6m) |
kod (kiekis/0.5val.) |
kiekis per val. |
||
|
Cspe (automašinų greitis) |
kod (km/h) |
km/h) |
* Švinas, nikelis, kadmis, arsenas.
** Benzo(a)pirenas ir jo pirmtakai - benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas ir dibenzo(a,h)antracenas.
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
SO2 (sieros dioksidas) |
Fluorescencinis ultravioletiniuose spinduliuose |
ppb |
μg/m3 |
|
|
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absobcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO (azoto monoksidas) |
Chemiliuminiscensinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NOx (azoto oksidų suma) |
μg/m3 |
|||
|
NO2 (azoto dioksidas) |
μg/m3 |
|||
|
BZN (benzenas) |
Chromatografinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
Oro kokybės tyrimų stotis Klaipėda, Centras
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
Sunkieji metalai* ir PAA** iš KD10 mėginių |
ng/m3 |
|||
|
CO (anglies monoksidas) |
Infraraudonųjų spindulių absorbcinis |
ppm |
mg/m3 |
|
|
SO2 (sieros dioksidas) |
Spektroskopinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO (azoto monoksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NO2 (azoto dioksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Nox (azoto oksidai) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
BZN (benzenas) |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
* Švinas, nikelis, kadmis, arsenas.
** Benzo(a)pirenas ir jo pirmtakai - benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas ir dibenzo(a,h)antracenas.
Oro kokybės tyrimų stotis Klaipėda, Šilutės plentas
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
KD2,5 (kietosios dalelės 2.5 mikrometrų) |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
CO (anglies monoksidas) |
Infraraudonųjų spindulių absorbcinis |
ppm |
mg/m3 |
|
|
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absorbcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO (azoto monoksidas) |
Spektroskopinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO2 (azoto dioksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NOx (azoto oksidai) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
||
|
Mašinų skaičiuoklis |
Nh01 (automašinos, kurių aukštis mažesnis už 2m) |
Lazerinis |
kod (kiekis/0.5val.) |
|
|
Nh02 (automašinos, kurių aukštis tarp 2m ir 2.6m) |
kod (kiekis/0.5val.) |
|||
|
Nh05 (automašinos, kurių aukštis didesnis už 2.6m) |
kod (kiekis/0.5val.) |
|||
|
Cspe (automašinų greitis) |
kod (km/h) |
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
SO2 (sieros dioksidas) |
Spektroskopinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
O3 (ozonas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NO2 (azoto dioksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NO (azoto monoksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Nox (azoto oksidai) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
Sunkieji metalai* ir PAA** iš KD10 mėginių |
ng/m3 |
|||
|
CO (anglies monoksidas) |
Infraraudonųjų spindulių absorbcinis |
ppm |
mg/m3 |
|
|
SO2 (sieros dioksidas) |
Spektroskopinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
O3 (ozonas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NO2 (azoto dioksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NO (azoto monoksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NOx (azoto oksidai) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
ppb |
μg/m3 |
|||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
||
|
Automašinų skaičiavimo prietaisas |
Nh01 (automašinos, kurių aukštis mažesnis už 2m) |
Lazerinis |
kod (kiekis/ 0.5 val.) |
|
|
Nh02 (automašinos, kurių aukštis tarp 2m ir 2.6m) |
kod (kiekis/ 0.5 val.) |
|||
|
Nh05 (automašinos, kurių aukštis didesnis už 2.6m) |
kod (kiekis/ 0.5 val.) |
* Švinas, nikelis, kadmis, arsenas.
** Benzo(a)pirenas ir jo pirmtakai - benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas ir dibenzo(a,h)antracenas.
Oro kokybės tyrimų stotis Vilnius, Savanorių pr.
Matavimo parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
CO (anglies monoksidas) |
Infraraudonųjų spindulių absorbcinis |
ppm |
μg/m3 |
|
|
Analizatoriai |
SO2 (sieros dioksidas) |
Spektroskopinis |
ppb |
μg/m3 |
|
NOx (azoto oksidai) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NO2 (azoto dioksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NO (azoto monoksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
BZN (benzenas) |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
||
|
Mašinų skaičiuoklis |
Nh01 (automašinos, kurių aukštis mažesnis už 2m) |
Lazerinis |
kod (kiekis/0.5val.) |
|
|
Nh02 (automašinos, kurių aukštis tarp 2m ir 2.6m) |
kod (kiekis/0.5val.) |
|||
|
Nh05 (automašinos, kurių aukštis didesnis už 2.6m) |
kod (kiekis/0.5val.) |
|||
|
Cspe (automašinų greitis) |
kod (km/h) |
Oro kokybės tyrimų stotis Vilnius, Žirmūnai
Matavimo parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
KD2,5 (kietosios dalelės iki 2.5 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
|
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absorbcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
CO (anglies dioksidas) |
Infraraudonųjų spindulių absorbcinis |
ppm |
mg/m3 |
|
|
NO (azoto monoksidas) |
Chemiliuminiscencinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NOx (azoto oksidų suma) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
NO2 (azoto dioksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
BZN (benzenas) |
Chromatografinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
|
Sunkieji metalai* ir PAA** iš KD10 mėginių |
μg/m3 |
μg/m3 |
||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
|||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
||
|
Mašinų skaičiuoklis |
Nh01 (automašinos, kurių aukštis mažesnis už 2m) |
Lazerinis |
kod (kiekis/ 0.5val.) |
|
|
Nh02 (automašinos, kurių aukštis tarp 2m ir 2.6m) |
kod (kiekis/ 0.5val.) |
|||
|
Nh05 (automašinos, kurių aukštis didesnis už 2.6m) |
kod (kiekis/ 0.5val.) |
|||
|
Cspe (automašinų greitis) |
kod (km/h) |
* Švinas, nikelis, kadmis, arsenas.
** Benzo(a)pirenas ir jo pirmtakai - benzo(a)antracenas, benzo(b)fluorantenas, benzo(j)fluorantenas, benzo(k)fluorantenas, indeno(1,2,3-cd)pirenas ir dibenzo(a,h)antracenas.
Oro kokybės tyrimų stotis Vilnius, Senamiestis
Matavimo parametrai
| Tiriamas parametras | Matavimo metodas | Matavimo vienetai | Duomenų pateikimo vienetai | |
| Analizatoriai | KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikrometrų) | Beta spindulių absorbcinis | mkg/m3 | μg/m3 |
| CO (anglies dioksidas) | Infraraudonųjų spindulių absorbcinis | ppm | μg/m3 | |
| SO2 (sieros dioksidas) | Fluorescencinis utravioletiniuose spinduliuose | ppb | μg/m3 | |
| NO (azoto monoksidas) | Chemiliuminiscencinis | ppb | μg/m3 | |
| NOx (azoto oksidų suma) | ppb | μg/m3 | ||
| NO2 (azoto dioksidas) | ppb | μg/m3 | ||
| Meteo stotis | TEMP (aplinkos temperatūra) | Elektrinis | K | C |
| HUMI (oro drėgmė) | % | % | ||
| PRES (oro slėgis) | hPa | hPa | ||
| Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) | C | C | ||
| WD (vėjo kryptis) | Mechaninis - elektrinis | deg | deg | |
| WV (vėjo greitis) | m/s | m/s |
Oro kokybės tyrimų stotis Vilnius, Lazdynai
Matavimo parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės iki 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
mkg/m3 |
μg/m3 |
|
SO2 (sieros dioksidas) |
Fluorescencinis ultravioletiniuose spinduliuose |
ppb |
μg/m3 |
|
|
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absobcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO (azoto monoksidas) |
Chemiliuminiscensinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NOx (azoto oksidų suma) |
μg/m3 |
|||
|
NO2 (azoto dioksidas) |
μg/m3 |
|||
| BZN (benzenas) |
Chromotografinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
|
Kietųjų dalelių (KD 2,5) masės koncentracija |
μg/m3 |
|||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
KD10 (kietosios dalelės 10 mikrometrų) |
Beta spindulių absorbcinis |
μg/m3 |
μg/m3 |
|
CO (anglies monoksidas) |
Infraraudonųjų spindulių absorbcinis |
ppm |
mg/m3 |
|
|
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absorbcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO (azoto monoksidas) |
Spektroskopinis |
ppb |
μg/m3 |
|
|
NO2 (azoto dioksidas) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Nox (azoto oksidai) |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
C |
|
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
|||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
|||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
||
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
|||
|
Automašinų skaičiavimo prietaisas |
Nh01 (automašinos, kurių aukštis mažesnis už 2m) |
Lazerinis |
kod (kiekis/ 0.5 val.) |
|
|
Nh02 (automašinos, kurių aukštis tarp 2m ir 2.6m) |
kod (kiekis/ 0.5 val.) |
|||
|
Nh05 (automašinos, kurių aukštis didesnis už 2.6m) |
kod (kiekis/ 0.5 val.) |
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absorbcinis |
ppb |
μg/m3 |
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absorbcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
Matuojami parametrai
|
Tiriamas parametras |
Matavimo metodas |
Matavimo vienetai |
Duomenų pateikimo vienetai |
|
|
Analizatoriai |
O3 (ozonas) |
Ultravioletinių spindulių ozono absorbcinis |
ppb |
μg/m3 |
|
Dujinis suminis gyvsidabris |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Kietųjų dalelių (KD 2,5) cheminė sudėtis |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Sunkieji metalai1 ir PAA2 iš KD10 mėginių |
ppb |
μg/m3 |
||
|
Meteo stotis |
TEMP (aplinkos temperatūra) |
Elektrinis |
K |
C |
|
HUMI (oro drėgmė) |
% |
% |
||
|
PRES (oro slėgis) |
hPa |
hPa |
||
|
Tint (vidinė matavimų stoties temperatūra) |
C |
C |
||
|
WD (vėjo kryptis) |
Mechaninis - elektrinis |
deg |
deg |
|
|
WV (vėjo greitis) |
m/s |
m/s |
