Istoriškai Lietuvoje nuo 1812 m. iki 2018 m. įvyko daugiau nei 171 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai. Trys iš keturių potvynių kilo tirpstant sniegui ir upėse susidarant ledo sangrūdoms, intensyvios liūtys sukeldavo apie 15 proc. potvynių. Kitus potvynius lemdavo pakilęs Baltijos jūros lygis arba hidrotechnikos statinių avarijos (15 proc.). Nepaisant šiltėjančių žiemų su mažiau sniego, ateityje tikimasi, kad potvyniai ir toliau kels reikšmingą pavojų, o dėl kylančio jūrų vandens lygio bei dažniau įvykstančių audrų ir intensyvių liūčių, tam tikrose teritorijose tikėtina pavojus augs.
2007 m. Europos Sąjungoje priimta Potvynių direktyva, skirta kurti efektyvią potvynių rizikos įvertinimo ir valdymo sistemą, kuria siekiama sumažinti neigiamus potvynių padarinius žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai, adekvačiai prisitaikyti prie klimato kaitos. Lietuvoje įgyvendinat šią direktyvą išsamiai įvertintas galimas potvynių pavojus ir numatytos įvairios priemonės jo mažinimui. Planuojama, kad įgyvendinus minėtas priemones, bus apsaugota apie 8000 gyventojų.
Pirmą kartą Lietuvoje parengti ir 2015 m. patvirtinti Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai visoms didžiausioms Lietuvos upėms, Baltijos jūros, Kuršių marių priekrantės teritorijoms. Bendras upių ruožų ir pakrančių, kuriuose yra didžiausias potvynių pavojus, ilgis sudaro 4 tūkst. kilometrų; visoms šioms teritorijoms sudaryti detalūs 1:2 000-1:10 000 mastelio užliejimų ir galimų neigiamų potvynių padarinių žemėlapiai.
Potvynių žemėlapio duomenys naudojami planuojant teritorijų vystymą ir naujas statybas, gyventojų apsaugai, planuojant reikšmingas investicijas priemonių įgyvendinimui ir potvynių prevencijai. Svarbiausi potvynių rizikos valdymo tikslai: mažinti potvynių riziką žmonių sveikatai, aplinkai, kultūros paveldui ir ekonominei veiklai; tobulinti potvynių rizikos valdymą taikant prevencines priemones ir šviesti visuomenę, sumažinti potvynių metu užliejamų apgyvendintų teritorijų plotus ir užtikrinti susisiekimo sistemų funkcionavimą, užtikrinti tinkamą pasirengimą potvyniams, gelbėjimo darbus ir atstatymo priemonių įgyvendinimą įvykus potvyniui.
