Gruodžio 12–13 d. Aplinkos tyrimų departamento direktorė Galina Garnaga-Budrė ir Hidrologinių tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Laura Laučiutė nuotoliniu būdu dalyvavo Apskrito stalo ekspertų susitikime, kurio tema – jūroje paskandintas ginklas. Susitikimo organizatoriai – Baltijos jūros valstybių taryba ir Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, taip pat žinoma kaip Helsinkio komisija (HELCOM).

Susitikime dalyvavo įvairių suinteresuotų organizacijų ir institucijų atstovai, – Europos komisijos, HELCOM, Baltijos jūros valstybių tarybos, Baltijos jūros šalių valstybinių institucijų atstovai, mokslo institucijų atstovai.

Susitikimo metu buvo  aptarta bendra situacija Baltijos jūroje, ar pakanka esamų žinių, kokių veiksmų reikia imtis šiai problemai spręsti. Diskutuota, kokie būtų prioritetai žiūrint iš aplinkosauginės, techninės, finansinės ir politinės perspektyvų.

Susitikimo pabaigoje buvo aptarti galimo finansavimo ir koordinavimo klausimai, sutarta, kad problemos sprendimui reikia naudoti ir tobulinti jau sukurtus įrankius, metodikas, duomenų bazes.

Pabrėžta, kad tai buvo tik pradinis susitikimas, kurio tikslas – suburti įvairių sričių ekspertus bei numatyti veiksmus problemos sprendimui.

Faktai apie paskandintą amuniciją

Po Antrojo pasaulinio karo tam tikrose išmetimo vietose Baltijos jūroje, pavyzdžiui, netoli Bornholmo baseino, Gotlando gilumos, Gdansko gilumos, Flensburgo fiordo ir Mažojo Belto buvo išmesta apie 40 000 tonų cheminės amunicijos.

Nežinomas kiekis taip pat buvo išmestas pakeliui į sąvartynus, todėl sunku nustatyti tikslias vietas.

Be to, Baltijos jūros dugne taip pat guli nežinomas, bet didelis kiekis įprastinės amunicijos ir nesprogusių šaudmenų, tokių kaip bombos ir minos. Ekspertai skaičiuoja, kad vien Vokietijos jūrų vandenyse skendi apie 300 000 tonų įprastinės ginkluotės.

Panardintų karinių medžiagų konteinerių korozijos būklė nėra žinoma, kyla reali rizika, kad jie ilgainiui suirs, nes kai kurie dabar yra po vandeniu daugiau nei 75 metus. Daugumos cheminių ginklų sudėtyje yra labai toksiškų garstyčių dujų ir kitų cheminio ginklo medžiagų.

Ši situacija kelia grėsmę visoms Baltijos jūros šalims ir besinaudojantiems jūros ištekliais, – ne tik žmonių sveikatai ir jūrų ekosistemoms, bet ir sukelia pavojų jūrų ekonomikos komponentams, pavyzdžiui, laivybai ir žuvininkystei.

Kadangi aktyvus pavojingų povandeninių objektų šalinimas yra sudėtingas ir brangus ir kelia tam tikrą nelaimingų atsitikimų riziką, daugelio nacionalinių institucijų numatytasis sprendimas buvo palikti medžiagą jūros dugne. Tačiau dabar vis labiau sutariama, kad neišvengiamai reikės imtis veiksmų jau dabar ir tvarkyti paskendusią amuniciją.

______________________________________________

© Aplinkos apsaugos agentūra
Naudojant Aplinkos apsaugos agentūros informaciją, būtina nurodyti šaltinį.