Per pastarąjį dešimtmetį pasaulyje buvo vidutiniškai 1,2 laipsnio šilčiau nei XIX a. pabaigoje. Ilgalaikę klimato kaitą sukėlė žmogaus veikla, daugiausiai dėl plačiai paplitusio iškastinio kuro – anglies, naftos ir dujų – naudojimo namuose, gamyklose ir transporte. Degdamas iškastinis kuras išskiria šiltnamio efektą sukeliančias dujas, o ypatingai anglies dioksidą (CO2). Jei klimato kaita tęsis tokiu pat tempu, 2100 metais žiemos Lietuvoje gali būti net 4 laipsniais šiltesnės.

2015 metais 195 valstybės pasirašė Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos tam, kad iki 2100 metų vidutinė pasaulio temperatūra nepakiltų daugiau nei 1,5 laipsnio. Jeigu visi susitarime nustatyti veiksmai pasiteisintų ir tikslas būtų pasiektas, pasaulyje sumažėtų daug negrįžtamų padarinių, kurie naikina mūsų planetą. Priešingu atveju, mūsų klimatas ir toliau kiekvienais metais stabiliai šiltėtų. Ką tai reikštų Lietuvai ir mūsų planetai?

Ką klimato kaitoje gali nulemti pusė laipsnio?

Kaip teigia „Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas Eugenijus Šegurovas, kalbant apie klimato kaitą net vieno ar pusės laipsnio pokytis gali daryti didelę įtaką aplinkai.  

„Nors tai atrodo kaip maži skaičiai, net visai nedidelis laipsnių pokytis gali lemti negrįžtamus veiksnius. Pavyzdžiui, jei temperatūra per metus padidėtų 2 laipsniais, o ne 1,5 laipsnio, jūros lygis visame pasaulyje pakiltų 10 cm. Tiesa, mažoms saloms net 1,5 laipsnio temperatūros padidėjimas gali būti pražūtingas, o pasauliui tai kainuotų dar daugiau karščio bangų, strigimą maisto produkcijos tiekimo grandinėse, gėlo vandens stygių. Taip pat padaugėtų vabzdžių išnešiojamų užkrečiamų ligų, tarp kurių ir maliarija. Jei temperatūra pakiltų 2 laipsniais, o ne 1,5 – žūtų daugiau nei 99 proc. koralų rifų, prie kitokių gyvenimo sąlygų neprisitaikytų ir dvigubai daugiau augalų bei stuburinių gyvūnų rūšių“, – sako E. Šegurovas.

Lietuvą taip pat neabejotinai paveiks klimato kaita. Pasak E. Šegurovo, prognozuojama, kad metinis temperatūros padidėjimas sieks nuo 1,2 iki 2,8 laipsnių. Numatoma, kad didžiausias sniego dangos storis Lietuvoje nebeviršys 25 cm. Tai reiškia, kad žiemas ateityje galime sutikti praktiškai be sniego, o vasarą padaugės neprognozuojamų karščio bangų. Dienų, kai termometrų stulpeliai rodys daugiau nei 30 laipsnių iki 2100 metų padaugės nuo 1,4 iki 4,9 per metus. Pajūrio regionas taip pat drastiškai pasikeis – prognozuojama, kad dėl klimato kaitos Baltijos jūros lygio pokytis bus nuo 22 cm iki 35 cm.

Kai kurie pokyčiai beveik nekainuoja

2023-ieji buvo fiksuojami kaip karščiausi metai per skaičiavimų istoriją. Kaip pastebi E. Šegurovas, pernai pasauliui nepavyko pasiekti tik iki 1,5 laipsnio šiltėjimo ribos – net trečdalį metų jis buvo didesnis. Kita vertus, prie šio rodiklio teigiamo pokyčio savo kasdieniais veiksmais kasdien gali prisidėti kiekvienas namų ūkis.

„Savo CO2 pėdsaką planetoje paliekame visi, tačiau jį sumažinti nėra taip sudėtinga, kaip gali pasirodyti. Taip pat yra sprendimų, kurie nereikalauja didelių mūsų laiko sąnaudų. Vienas toks pavyzdys – žaliosios elektros energijos pasirinkimas. Pavyzdžiui, nepriklausomo tiekėjo „Ignitis“ vartotojai bet kada savitarnoje gali pažymėti, jog renkasi žaliosios elektros energijos tiekimą. Daugiau nieko nereikia daryti, o tokios energijos tiekimą galima bet kada nutraukti lygiai tuo pačiu keliu. Kita vertus, toks pasirinkimas gerokai sumažintų vieno šeimos ūkio į atmosferą išskiriamą CO2 kiekį. Šiandien vidutinis mūsų privatus klientas Lietuvoje per metus suvartoja 1800 kWh elektros energijos. Jei šiai energijai pagaminti naudojamas iškastinis kuras – anglis, nafta, skalūnai ar dujos – vienas namų ūkis kasmet sugeneruoja beveik 1 toną (838,8 kg) CO2 per metus. Pasirinkus žaliąją energija, būtent tokio kiekio CO2 būtų galima išvengti“, – nurodo Eugenijus Šegurovas.

Pasak tvarumo sprendimų vadovo, šiandien dar ne per vėlu sumažinti visuotinio klimato kaitos padarinių daromą žalą, tačiau tam reikia drastiškai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus Dar 2015 m. atliktame tyrime apskaičiuota, kad norint sustabdyti klimato kaitą reikia palikti nenaudojamus apie 80 proc. pasaulinių anglių, 50 proc. gamtinių dujų ir 33 proc. pasaulio naftos atsargų.

„Ignitis“ tvarumo sprendimų vadovas dalinasi patarimais, kurie padės sumažinti savo metinį CO2 pėdsaką:

1. Taisyklingai rūšiuokite atliekas (sumažinsite savo CO2 pėdsaką iki 0,9 tonų per metus).
2. Naudokite LED lemputes ir kitus energiją tausojančius prietaisus (sumažinsite iki 0,7 tonų savo išmetamo CO2 per metus).
3. Atsisakykite trumpų skrydžių – rinkitės traukinius (sumažinsite iki 2,7 tonų savo išmetamo CO2 per metus).
4. Iškeiskite benzinu ar dujomis varomą automobilį į elektrinį arba, kai galite, atsisakykite kelionių automobiliu, keliaukite viešuoju transportu (sumažinsite iki 4,4 tonų savo išmetamo CO2 per metus).
5. Gyvulinius produktus iškeiskite į augalinius savo mityboje (per savaitę sumažinus 5 porcijomis raudonos mėsos savo racione sutaupysite iki 1 tonos savo išmetamo CO2 per metus).
6. Rinkitės žaliąją energiją savo namuose (vienas vidutinis namų ūkis kasmet neišskirtų beveik 0,8 tonos CO2 per metus).

Dar didesnę naudą pavyks sukurti, jei žalią elektrą naudosite efektyviai. Rinkitės aukštesnės energetinės klasės prietaisus, analizuokite savo suvartojimą ir mažinkite pasyvų elektros suvartojimą, ištraukdami prietaisų kištukus ir rozečių.