Valstybinio aplinkos oro monitoringo duomenimis, 2023 m. teršalų koncentracijos daugelyje oro kokybės tyrimų (OKT) stočių buvo mažesnės nei ankstesniais metais. Palyginus su 2022 m., aplinkos oro kokybė mūsų šalyje buvo geresnė.

Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD₁₀ koncentracija OKT stotyse siekė nuo 10 iki 23 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³). Palyginti su 2022 m., šis rodiklis visose tyrimų vietose buvo mažesnis arba nepakito. Taip pat, paros ribinės vertės viršijimo atvejų miestuose buvo mažiau ir reikalavimas, kad vidutinė paros KD₁₀ koncentracija neviršytų 50 μg/m³ daugiau kaip 35 dienas per kalendorinius metus nepažeistas nei vienoje OKT stotyje – tokių atvejų užfiksuota nuo 1 iki 4 dienų. Tyrimų duomenys rodo, kad daugiausia kietųjų dalelių KD₁₀ paros ribinės vertės viršijimų fiksuojama spalio-gruodžio mėn. ir sausio-kovo mėn., t. y. didžiausios teršalų koncentracijos nustatomos šildymo sezono metu, kuomet gaminant šilumos energiją į aplinkos orą išmetami degimo produktai.

Kietųjų dalelių KD_2,5 vidutinė metinė koncentracija svyravo nuo 4,1 iki 10,2 µg/m³ ir neviršijo nustatytos normos (20 µg/m³). Daugelyje oro kokybės tyrimų stočių smulkiųjų kietųjų dalelių koncentracija buvo mažesnė nei 2022 m.

Vidutinė metinė azoto dioksido (NO₂) koncentracija miestų OKT stotyse svyravo nuo 7 iki 28 µg/m³ ir neviršijo ribinės vertės (40 µg/m³). Taip pat, didžiausia 1 valandos NO₂ koncentracija nei vienoje tyrimų stotyje neviršijo nustatytos ribinės vertės (200 µg/m³).

2023 m. didžiausia 8 valandų ozono (O₃) koncentracija daugelyje OKT stočių viršijo ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę (120 µg/m³). Tačiau siektina vertė neviršyta (120 µg/m³ neturi būti viršyta daugiau kaip 25 dienas per metus, imant trejų metų vidurkį) – pastarųjų trejų metų (2021-2023 m.) laikotarpio vidutinis metinis dienų skaičius, kai buvo viršytas šis kriterijus, siekė nuo 1 iki 9 dienų.

Benzo(a)pireno vidutinė metinė koncentracija neviršijo siektinos vertės (1 ng/m³) nei vienoje tyrimų vietoje. Šio pavojingo kancerogeno aukščiausios koncentracijos nustatomos šaltuoju metų laiku, kuris į aplinkos orą daugiausia patenka šildant individualius gyvenamuosius namus kietuoju kuru (akmens anglimi, durpėmis, mediena, briketais ir kt.), naudojant pasenusius ar techniškai netvarkingus šildymo įrenginius, taip pat laiku ir tinkamai neišvalius kaminų.

Sieros dioksido (SO₂), anglies monoksido (CO), benzeno ir sunkiųjų metalų (švino, arseno, kadmio, nikelio) vidutinės metinės koncentracijos neviršijo nustatytų ribinių ar siektinų verčių. Palyginti su 2022 m., šių teršalų koncentracijos aplinkos ore daugelyje oro kokybės tyrimų vietų sumažėjo.

Pagal ilgalaikius tyrimų duomenis, mūsų šalyje aplinkos oro kokybė pamažu gerėja ir vis rečiau viršija galiojančias normas. Tačiau griežtesnių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamų standartų teršalų koncentracijos aplinkos ore vis dar dažnai neatitinka. PSO rekomenduojama metinė norma KD₁₀ koncentracijai (15 µg/m³) neviršyta Vilniaus Savanorių pr., Naujosios Akmenės, Mažeikių, Jonavos, Kėdainių ir Žemaitijos OKT stotyse. Vidutinė metinė kietųjų dalelių KD_2,5 koncentracija buvo mažesnė Vilniaus Lazdynų, Naujosios Akmenės ir kaimo foninėje Aukštaitijos stotyse, kitose tyrimų vietose – didesnė negu rekomenduojama PSO (5 µg/m³). Azoto dioksido vidutinei metinei koncentracijai PSO gairėse rekomenduojama norma (10 µg/m³) viršyta daugelyje tyrimų vietų, išskyrus Mažeikių, Jonavos, Kėdainių, Kauno Noreikiškių bei kaimo fonines Dzūkijos ir Žemaitijos OKT stotis. Ozono didžiausia 8 val. koncentracija PSO standartą (100 µg/m³), atitiko tik Vilniaus Žirmūnų OKT stotyje. Sieros dioksido didžiausia paros koncentracija ir anglies monoksido vidutinė metinė koncentracija visose tyrimų vietose atitiko PSO rekomenduojamus geros oro kokybės standartus.

Aplinkos oro būklės stebėsenos duomenys reikalingi įvertinti vykstančius natūralius ir antropogeninio poveikio sąlygotus pokyčius, prognozuojant aplinkos būklės pokyčius ir kitimo tendencijas, galimas pasekmes žmonių sveikatai ir ekosistemoms. Oro kokybė turi didžiulį poveikį žmonių sveikatai ir vis dažnesni ilgalaikio užteršto oro poveikiai gali sukelti įvairių sveikatos negalavimų, įskaitant kvėpavimo takų sutrikimus, širdies ligas ir kt., taip pat trumpėja gyvenimo trukmė (priešlaikinės mirtys).

Pagrindiniai aplinkos oro taršos šaltiniai – transportas, šiluminės energijos gamyba ir pramoninė veikla. Tačiau, kokiu oru kvėpuojame priklauso ir nuo mūsų kiekvieno kasdieninių pasirinkimų. Asmeninį aplinkos taršos pėdsaką galime mažinti keisdami savo vartojimo ir gyvenimo būdo įpročius bei prisidėti prie oro taršos mažinimo, o tai reiškia – ir savo sveikatos bei gerovės, gali ir privalo kiekvienas.

Pateikiame keletą patarimų, kuriuos kiekvienas gali įgyvendinti, kad sumažintų poveikį aplinkai:

• skatiname atsisakyti taršių transporto priemonių – dalis išlaidų už įsigytą elektromobilį kompensuojama arba kasdieninėms kelionėms rinkimės viešąjį transportą, paspirtuką, dviratį ar tiesiog ėjimą pėsčiomis;
• teikite prioritetą atsinaujinantiems energijos šaltiniams (pvz., saulės, vėjo ar kt.);
• keiskime individualiuose namuose įrengtus šilumos gamybos įrenginius efektyvesniais ir mažiau teršalų į aplinkos orą išmetančiais kietojo biokuro katilais, šilumos siurbliais arba junkimės prie centralizuoto šilumos tiekimo sistemos;
• taupiai naudokime vandenį, prauskimės po dušu bei valydami dantis užsukime čiaupą;
• rūšiuokime bei kompostuokime – taip mažinsime namuose susidarančių atliekų kiekį;
• mažinkime buityje naudojamos chemijos;
• keiskime vartojimo įpročius – mažinkime išmetamo maisto, perkamos tekstilės, kosmetikos ir pan. kiekius.

Detalesnius 2023 m. statistinius oro kokybės tyrimų rodiklius rasite ČIA.