Kuršių marių tyrimų ekspedicijos buvo pradėtos vykdyti nuo 1954 m. Iki 1993 m. tyrimai buvo vykdomi visoje marių akvatorijoje. Vėliau, įvykus politiniams pokyčiams, tyrimų rajonas mažėjo ir Kuršių marių stebėsena buvo tęsiama Lietuvai priklausančioje marių dalyje.

Pietrytinėje Baltijos jūroje tyrimų ekspedicijos pradėtos nuo 1959 m. laivu „Neringa“ (nuo 1961 m. pavadintas „Jūratė“). 1972–1992 m. Lietuvos mokslininkai tiriamaisiais laivais „Okeanografas“, „Vėjas“, „Vėtra“ vykdė sisteminius tyrimus visoje atviros pietrytinės Baltijos jūros dalyje. 

Ekspedicijų pirmaisiais metais buvo atliekami meteorologiniai, hidrologiniai stebėjimai ir matavimai, tačiau palaipsniui tyrimų programa vis daugiau pildėsi įvairiais hidrocheminiais ir biologiniais tyrimais. Nuo 1979 m. tyrimai jūroje atliekami ne tik pagal nacionalinę, bet ir pagal tarptautinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos (HELCOM) parengtą Baltijos jūros stebėsenos programą.  

Baltijos jūroje tyrimai iki 2010 metų buvo atliekami mokslinių tyrimų laivu „Vėjas“. Šį laivą perdavus Turto fondui, tyrimai buvo atliekami kitais laivais. Kuršių mariose tyrimai ir stebėjimai iki 2011 m. buvo vykdomi ekspediciniu kateriu „Gintaras”, kurį nuo 2011 m. pakeitė kateris „Marinis“. 

2011 m. pabaigoje Estijos Nasvos laivų statykloje Jūrinių tyrimų departamentui buvo pastatytas naujas mokslinių tyrimų laivas katamaranas „Vėjūnas“. Modernus, 24 m ilgio, mažos grimzlės laivas gali vykdyti plataus profilio tyrimus ir jūroje, ir sekliose Kuršių mariose. Vieną universalų laivą tiek Kuršių marių, tiek Baltijos jūros tyrimams nuspręsta statyti siekiant sumažinti kaštus atskirų laivų išlaikymui, techninei priežiūrai, o taip pat – esant poreikiui modernizuoti laivą ir jame įmontuotą mokslinę įrangą. 

Daugiau informacijos apie laivą čia.

Parengta pagal: A. Stankevičius, A. Kubiliūtė, N. Remeikaitė-Nikienė. Kuršių marių ir Baltijos jūros tyrimai. Leidinys „Baltijos jūros aplinkos būklė“.