Jūros paukščių priegauda, t. y. atsitiktinis netikslinių rūšių sugavimas, žvejybos įrankiuose, yra viena iš pagrindinių grėsmių žiemojantiems jūros paukščiams Baltijos jūroje. Įvertinta, kad Baltijos jūroje skirtingose valstybėse kasmet žvejybos įrankiuose žūva apie 76 000 jūros paukščių. Manoma, kad Lietuvos Baltijos jūros dalyje vykdant žvejybą atsitiktinai priegaudoje gali žūti vidutiniškai apie 1 500 paukščių kasmet.

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų teigimu, į tinklus daugiausia įkliūva ledinės antys ir antys nuodėgulės. Šios antys maisto ieško po vandeniu, nardydamos kaip pingvinai. Jos renka maistą nuo dugno – įvairius moliuskus, jūros tarakonus. Lietuvoje šie paukščiai neperi, čia žiemoja, nes jiems čia šiltieji kraštai. Pas mus praleidžia apie 7 mėnesius. Jos į krantą neišlipa, visą laiką praleidžia vandenyje. Nardydamos antys nemato pastatytų tinklų ir juose įsipainioja. Negalėdamos iškilti į paviršių paprasčiausiai nuskęsta.

Atliekami priegaudos mažinimo tyrimai rodo, kad yra galimybės šį poveikį reikšmingai sumažinti taikant minimalius pakeitimus žvejyboje išsaugant ir laimikį ir paukščius.

2022 m. gruodžio 15 d. vyko susitikimas dėl jūros paukščių ir žinduolių priegaudos žvejybos įrankiuose. Susitikime dalyvavo atstovai iš Aplinkos apsaugos agentūros, Lietuvos ornitologų draugijos, Klaipėdos universiteto, Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos. Buvo pristatyti Aplinkos apsaugos agentūros užsakyto tyrimo „Žvejybinių statomųjų tinklų poveikio jūros paukščiams ir žinduoliams masto įvertinimo ir pasiūlymų dėl žvejybos reguliavimo priemonių, poveikiui sumažinti parengimas“ tarpiniai rezultatai, supažindinta su šiuo metu vykdomais Lietuvos ornitologų draugijos, Klaipėdos universiteto ir Karališkosios paukščių apsaugos draugijos (RSPB) darbais, toliau ieškant žvejybos poveikio mažinimo sprendimų.

Siekiant išsaugoti palankias sąlygas žiemojantiems paukščiams ir žinduoliams, ir sumažinti jų priegaudą žvejybos įrankiuose, tyrimo metu buvo surinkti duomenys iš Lietuvoje veiklą vykdančių žvejybos įmonių. Tyrimas apėmė ir Sambijos plynaukštę. Rezultatai bus panaudoti rengiant pasiūlymus Žemės ūkio ministerijai dėl žvejybos reguliavimo priemonių, leidžiančių šio poveikio išvengti arba jį sumažinti įgyvendinimui. Šioms veikloms yra numatytas Europos jūrų reikalų, žuvininkystės ir akvakultūros fondo (EJRŽAF) lėšos.

Ši veikla vykdoma įgyvendinant projektą „Jūros ir vidaus vandenų aplinkos būklės tyrimų ir vertinimų įsigijimas“ Nr. 05.3.1-APVA-V-011-01-0011, kuris finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ įgyvendinimo priemonę Nr. 05.3.1-APVA-V-011 „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“.

______________________________________________

© Aplinkos apsaugos agentūra
Naudojant Aplinkos apsaugos agentūros informaciją, būtina nurodyti šaltinį.