Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > Baltijos jūroje 2019 m. pašalinta 13 mln. tonų iškasto grunto

 

Baltijos jūroje 2019 m. pašalinta 13 mln. tonų iškasto grunto

2019 metais Baltijos jūros 100 vietų buvo pašalinta ar tikslingam panaudojimui išpilta apie 13 mln. tonų iškasto grunto, iš Lietuvos – apie 2 mln. tonų grunto arba apie 15 % viso Baltijos jūroje pašalinto kiekio. Didžiausius grunto kiekius jūroje šalino Rusija, Danija, Latvija ir Lietuva. Gruntas kasamas dėl įvairių priežasčių, pvz., navigacijai, gilinant uostus ar palaikant pastovų jų gylį, tiesiant vamzdynus, kabelius, tunelius jūros dugnu, klojant pamatus įvairioms konstrukcijoms ir pan. Gruntas jūroje kasamas ir siekiant pamaitinti paplūdimius smėliu, tai yra, tikslingai panaudojant gruntą.    

 

Vieni svarbiausių grunto kasimo ir šalinimo jūroje poveikių yra fizinis jūros dugno trikdymas ir nykimas bei pavojingų medžiagų patekimas į jūrinę aplinką su gruntu. Remiantis HELCOM duomenimis, su iškastu gruntu į jūrą pateko sunkieji metalai: gyvsidabris, švinas, kadmis ir varis, tributilalavo junginiai (TBT) ir policikliniai aromatiniai junginiais (PAA). Apie 85 % viso teršiančių medžiagų kiekio į Baltijos jūrą pateko su gruntu iš uostų ar upių. Iš uostų su šalinamu gruntu į Baltijos jūrą 2019 metais pateko apie 261 tona šių teršiančių medžiagų, iš Klaipėdos uosto – apie 15 tonų. Tačiau be šių medžiagų patenka ir kiti teršalai. Iš Klaipėdos uosto 2019 metais pateko naftos angliavandeniliai, kiti sunkieji metalai: cinkas, nikelis, chromas, arsenas, polichlorbifenilai, kurie sudarė 103 tonas.

 

Per paskutinių 9 metų laikotarpį (2012–2020 m.) Klaipėdos uoste iškasta apie 12 mln. tonų (17 mln. m3) grunto. Daugiausia grunto buvo iškasta 2012–2013 m. ir 2019 metais. Iškastas gruntas pagal teršiančių medžiagų koncentracijas skirstomas į keturias užterštumo klases. Pačiu švariausiu, I klasės iškastu gruntu, atitinkančiu sanitarinius-higieninius reikalavimus, maitinami paplūdimiai, esantys tarp Melnragės ir Girulių. 2012–2020 metų laikotarpiu, papildant paplūdimius smėliu, panaudota maždaug 400 tūkst. tonų (apie 300 tūkst. m3) grunto, apie 2–3 % viso iškasto grunto kiekio.

 

Didžiausia iškasto grunto dalis, vidutiniškai apie 80 %, 2012–2020 m. laikotarpiu buvo pašalinta tolimajame dampingo – grunto kasimo ir šalinimo – rajone. Tolimasis dampingo rajonas yra eksploatuojamas nuo 1986 metų ir yra maždaug 19–20 km į pietvakarius nuo uosto vartų, 43–49 m gylyje. Kita grunto dalis, kurią daugiausia sudaro smėlio nuosėdos, nuo 1996 m. gramzdinama artimajame dampingo rajone, esančiame 10 km į šiaurės vakarus nuo Klaipėdos uosto vartų, 28–34 m gylyje. Alternatyvus tolimojo dampingo rajonas iki 2021 m. nebuvo eksploatuojamas. Grunto gramzdinimo intensyvumas atskirais metais dampingo rajonuose nėra vienodas ir labiausiai priklauso nuo uosto akvatorijos kapitalinio gilinimo apimčių.

 

Jūroje galima šalinti tik tą gruntą, kuriame teršiančių medžiagų koncentracijos neviršija III užterštumo klasės ribos. IV užterštumo klasės gruntą šalinti jūroje draudžiama. Toks gruntas 2012–2020 m. laikotarpiu sudarė vidutiniškai 2–3 % bendro uoste iškasto kiekio ir yra sandėliuojamas užteršto grunto aikštelėje.

 

 

Daugiau informacijos apie iškasto grunto šalinimą Baltijos jūroje čia.