Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Projektai > Projektas „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“ > Filtruojančių dvigeldžių moliuskų (dreissena polymorpha) auginimo ir surinkimo metodika biogeninių medžiagų šalinimui iš Kuršių marių

 

Filtruojančių dvigeldžių moliuskų (dreissena polymorpha) auginimo ir surinkimo metodika biogeninių medžiagų šalinimui iš Kuršių marių

Aplinkos apsaugos agentūra įgyvendina projektą „Priemonių programos atnaujinimas ir priemonių gerai Lietuvos Baltijos jūros aplinkos būklei pasiekti įgyvendinimas“, kuris finansuojamas pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2014–2020 metų veiksmų programos šeštojo Sąjungos prioriteto „Integruotos jūrų politikos įgyvendinimo skatinimas“ priemonę „Žinių apie jūros būklę gerinimas“.

 

Pasitelkus Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslinius ekspertus, projekto metu bus įgyvendinama veikla − parengti filtruojančių dvigeldžių moliuskų Dreissena polymorpha (dreisenų) auginimo ir surinkimo metodiką biogeninių medžiagų (azoto ir fosforo) šalinimui iš Kuršių marių. Projekto veiklos apima eksperimentinės dreisenų auginimo ir surinkimo metodikos Kuršių mariose perengimą, aplinkosauginio vertinimo atlikimą bei dreisenų naudojimo kaštų ir surinktos biomasės panaudojimo galimybių įvertinimą.


Eutrofikacija išlieka viena didžiausių problemų Kuršių mariose, kurią sukelia padidėjusi maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) prietaka su Nemuno ir kitų upių vandenimis, nuotekomis iš laivybos, atmosferos, dėl antrinės taršos. Tai, savo ruožtu, lemia intensyvesnį dumblių vystymąsi ir vandens „žydėjimą“. Vandenų srities plėtros 2017−2023 metų veiksmų plane  pateikta priemonė Kuršių marių vandens kokybės gerinimui, skirta azoto ir fosforo koncentracijų šalinimui auginant dreisenas centrinėje marių dalyje. Dreisenos minta mikroskopiniais dumbliais filtruodamos vandenį ir tokiu būdu šalina suspenduotas medžiagas iš vandens storymės ir sumažina biogeninių medžiagų kiekį nusodindamos ir kaupdamos savo biomasėje. Kuršių marių dreisenų populiacijos modeliavimo rezultatai rodo, jog kasmet mariose galima papildomai užauginti 25 % dabartinės populiacijos biomasės (iki 1300 tonų), kurią surenkant iš ekosistemos galima būtų pašalinti dalį azoto ir fosforo.


Veiklos įgyvendinimo metu bus pateikti aplinkosauginiu ir technologiniu atžvilgiu tinkamiausi dreisenų auginimo scenarijai, konkretūs auginimo sistemų pavyzdžiai ir vietos Kuršių mariose bei kiekybiškai įvertinta kiek azoto ir fosforo galima pašalinti iš ekosistemos auginant jas Kuršių mariose. Kadangi Kuršių marios pratekantis vandens telkinys, žiemą pasidengia ledu, o pavasarį būdingi potvyniai bus įvertintos visos rizikos ir pateiktos rekomendacijos auginimą ribojančių veiksnių valdymui. Pagrindinis dėmesys skiriamas šiems veiksniams: ledo danga, aukšta temperatūra, didelės fitoplanktono ir melsvabakterių koncentracijos, kiti sistemas apaugantys organizmai, plėšrūnų poveikis. Bus įvertintos ekologinės, ekonominės ir socialinės rizikos, atliktas potencialių neigiamų poveikių, susijusių su dreisenų kultivavimu, vertinimas, užaugusių dreisenų kokybė (pvz., sunkiųjų metalų atžvilgiu). Remiantis egzistuojančiomis praktikomis bus išanalizuotos potencialios surinktų dreisenų panaudojimo galimybės, pvz., galimybė panaudoti kaip pašarus akvakultūroms, žemės ūkio trąšas, biodujų substratą. Šia veikla siekiama pagrįsti ar vandens kokybės gerinimas taikant dreisenų auginimą Kuršių mariose gali būti efektyvi priemonė.


Veiklos įgyvendinimo pradžia: 2020 m. spalio 8 d.
Numatoma veiklos pabaiga: 2021 m. birželio pabaiga.

 

ĮVADINĖ ATASKAITA