Oro kokybė šiandien

 

Aplinkosιinformacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema

 

Atliekų apskaita

 

TIPK ir Taršos leidimai

 
 

Ateityje potvyniai dažnės ne pavasarį, o po stichinių liūčių

Šiuo metu Lietuvoje pajudėję ledonešiai ir kylantys upių potvyniai – vis retesnis reiškinys. Dėl visuotinio perkaitimo sukeltos klimato kaitos ateityje potvyniai dažniau kils po stichinių liūčių. Aplinkos ministerija potvynių žemėlapiams tikslinti ir grėsmėms iš naujo įvertinti prašo ir visuomenės indėlio.

Kokias problemas vandens telkiniams kelia užtvankos?

Remiantis Europos aplinkos agentūros duomenimis, daugiau nei pusėje Europos upių ir ežerų gera ekologinė būklė ar potencialas nepasiektas. Tam didelę įtaką turi žmogaus sukurtos dirbtinės migracijos kliūtys: užtvankos, slenksčiai bei hidroelektrinės, kurios kelia grėsmę ne tik vandens telkinių ekologinei būklei, bet ir saugomų bei retų žuvų ištekliams.

Kaip paplitusios teršiančios medžiagos Kuršių mariose ir Baltijos jūroje?

Aplinkos apsaugos agentūros 2014-2019 m. vykdyto valstybinio aplinkos monitoringo duomenys parodė platų teršiančių medžiagų Kuršių mariose ir Baltijos jūroje paplitimą.

 

Dažniausiai teršiančių medžiagų koncentracijos nustatytus aplinkos kokybės standartus (AKS) vandenyje ir dugno nuosėdose viršijo centrinėje Kuršių marių dalyje ir Klaipėdos sąsiauryje.

Parengta nacionalinė išmestų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaita

Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyrius kasmet vykdo nacionalinę į aplinkos orą išmetamų teršalų apskaitą, pagal direktyvos (ES) 2015/2284 (toliau - Direktyva) bei Tolimųjų Tarpvalstybinių Oro Teršalų Pernašų Konvencijos (TTOTPK) ir jos protokolų reikalavimus. Pagrindinių teršalų – azoto oksidų (NOx), smulkiųjų kietųjų dalelių (KD2,5), ne metaninių lakiųjų organinių junginių (NMLOJ), sieros dioksido (SO2), amoniako (NH3) - apskaita apima laikotarpį nuo 2005 m. iki x-2  (x yra einamieji metai).