Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > Jūra – ar ji mums rūpi?

 

Jūra – ar ji mums rūpi?

2010 m. balandžio-birželio mėnesiais visose devyniose šalyse, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, atliktas unikalus Baltijos tyrimas (angl. BalticSurvey). Tyrimas parodė, kad apie 80 proc. mūsų, Baltijos jūros regiono gyventojų, nors kartą leidome laisvalaikį Baltijos pajūryje.

 

Jūra – ar ji mums rūpi?

2010 m. balandžio-birželio mėnesiais visose devyniose šalyse, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, atliktas unikalus Baltijos tyrimas (angl. BalticSurvey). Tyrimas parodė, kad apie 80 proc. mūsų, Baltijos jūros regiono gyventojų, nors kartą leidome laisvalaikį Baltijos pajūryje. Būdami ten, dažniausiai vasarą, labiausiai mėgstame maudytis, degintis, vaikštinėti pakrante ar iškylauti. Daugiausia prie Baltijos jūros lankosi danai, suomiai ir švedai.

Daug žmonių yra susirūpinę Baltijos jūros aplinkos kokybe. Labiausiai nerimauja Suomijos, Estijos, Rusijos pakrantės regiono ir Švedijos gyventojai. Visose šalyse, išskyrus Daniją ir Vokietiją, Baltijos jūros aplinkos apsauga įvardijama kaip viena iš trijų svarbiausių nacionalinių aplinkos apsaugos problemų.
Labiausiai gyventojams nerimą kelia šiukšlinimas, tarša sunkiaisiais metalais ir kitomis pavojingomis medžiagomis, kasdieniai naftos nutekėjimai bei stambių naftos išsiliejimų galimybė, žala augalijai ir gyvūnijai bei dumblių žydėjimas.

Teršėjai turi mokėti
Dauguma apklaustųjų mano, kad už Baltijos jūros aplinkos gerinimo veiksmus turėtų mokėti tie, kurie teršia jūrą, ir sutinka, kad reikiamų lėšų būtų galima gauti padidinus mokesčius už aplinkos taršą asmenims ir įmonėms.

Keletas apklausos skaičių
• 37- 47 proc. apklaustųjų Lenkijoje, Vokietijoje ir Lietuvoje „yra susirūpinę Baltijos jūros aplinka“; Danijoje, Latvijoje, Švedijoje, Estijoje, Rusijos Baltijos pajūrio regione ir Suomijoje dėl to nerimauja 53-77 proc. gyventojų.
• Visose šalyse, išskyrus Lenkiją ir Švediją, dauguma respondentų nesutiko, kad jie asmeniškai daro poveikį Baltijos jūros būklei. Lietuvoje, Latvijoje ir Rusijoje tokių buvo daugiausia.
• Lenkijoje ir Švedijoje dauguma apklaustųjų sutiko su teiginiu „Aš pats galiu dalyvauti gerinant Baltijos jūros būklę“. Kitose šalyse su šiuo teiginiu sutiko 17-37 proc. apklaustųjų. Lietuvoje tokių žmonių mažiausia - net 72 proc. nelinkę imtis atsakomybės.
• Dauguma visose šalyse mano, kad būtinų veiksmų Baltijos jūros aplinkai pagerinti turėtų imtis jų šalių nuotekų valyklos, žvejybos, pramonės, jūrų transporto įmonės ir uostai. Be to, dauguma Danijos, Estijos, Suomijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos bei Rusijos Baltijos pajūrio regiono gyventojų teigė, kad sprendžiant Baltijos jūros problemas prisidėti turėtų ir ūkininkai.

Kuo išsiskiria Lietuvos gyventojai?
Lietuviai neišsiskiria iš kitų šalių gyventojų nei pagal tai, kaip jie leidžia savo laisvalaikį prie jūros, nei pagal tai, kokias aplinkos apsaugos problemas bei pavojus jie mato. Tačiau jie mažiau nei kitų šalių gyventojai yra linkę manyti, jog asmeniškai įtakoja Baltijos jūros kokybę. Galbūt todėl Lietuvoje yra daugiausia žmonių, teigiančių, kad jiems būtų nepriimtina finansiškai prisidėti prie Baltijos jūros aplinkos apsaugos problemų sprendimo.

Tyrimą finansavo Švedijos aplinkos apsaugos agentūra ir Suomijos sektorinių tyrimų patariamoji taryba. Tyrimą koordinavo Švedijos aplinkos ekonomikos konsultavimo paslaugų bendrovė „Enveco“ kartu su partneriais iš visų Baltijos jūros regiono šalių. Lietuvoje už tyrimą buvo atsakingas Aplinkos apsaugos politikos centras. Duomenų rinkimą koordinavo bendrovė „Synovate Sweden“.

Parsisiųskite projekto ataskaitą anglų kalba:  >>

Susisiekite, jei turite klausimų ar pastebėjimų:  
• Tore Söderqvist, bendrovės „Enveco“ darbuotojas, atsakingas už Baltijos tyrimo koordinavimą, +46 (0)70 4937473, tore@enveco.se
• Ieva Oskolokaitė, Aplinkos apsaugos politikos centras Vilniuje, 8 (5) 2727152, ieva@aapc.lt

Baltijos tyrimo projektas yra dalis tarptautinio tyrimų tinklo BalticSTERN, kurio tikslas yra atlikti Baltijos jūros aplinkos apsaugos problemų sprendimo sąnaudų ir naudos analizę bei pasiūlyti efektyvias priemones.