Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > Gelbėk Baltijos jūrą ir gauk 1,5 milijardo eurų naudos per metus

 

Gelbėk Baltijos jūrą ir gauk 1,5 milijardo eurų naudos per metus

Žmonės, gyvenantys aplink Baltijos jūrą, ją labai vertina ir yra pasiryžę mokėti 3,8 milijardų eurų per metus, kad jos būklė pagerėtų. Tai 1 – 1,5 milijardo eurų kasmet viršija sąnaudas būklei gerinti.

Tarptautinis mokslinių tyrimų tinklas BalticSTERN įvertino Baltijos jūros eutrofikacijos mažinimo naudą ir sąnaudas pagal Baltijos jūros veiksmų planą. Tai pirmoji studija, kurioje pateikti visų devynių aplink Baltijos jūrą esančių šalių vertinimai, ir kuri rodo, jog Baltijos jūros gelbėjimas duos didelę naudą. Šiandien šios studijos rezultatai paskelbti ataskaitoje Baltijos jūra – mūsų bendras turtas. Jūros gelbėjimo ekonomika.

  • Žmonės, gyvenantys aplink Baltijos jūrą esančiose šalyse, yra pasiryžę mokėti 3,8 milijardų eurų per metus už sveikesnę jūros ekosistemų būklę.
  • Baltijos jūros veiksmų plano tikslų pasiekimo sąnaudos sudaro 2,3 – 2,8 milijardų eurų per metus priklausomai nuo plano priemonių.
  • Lietuvos gyventojai sveikesnę Baltijos jūros ekosistemų būklę, t.y. didesnį vandens skaidrumą, mažesnį vandens žydėjimą ir mažesnį deguonies deficitą giliuosiuose vandenyse vertina 55 milijonais litų per metus.

Daugiau kaip 80 procentų Baltijos jūros regiono šalių gyventojų yra poilsiavę (vaikščioję pakrante, maudęsi, plaukioję) prie Baltijos jūros. Kas antras Baltijos jūros regiono žmogus yra susidūręs su eutrofikacijos pasekmėmis. Visų aplink Baltijos jūrą esančių šalių gyventojai vertina sveikesnę Baltijos jūrą kaip visumą, ne tik savo vietines pakrantes.

Baltijos jūros veiksmų planas – tai HELCOM (Helsinkio Komisijos) susitarimas, pagal kurį visos devynios aplink Baltijos jūrą esančios šalys įsipareigojo sumažinti maistingųjų medžiagų išleidimus į jūrą, kad būtų pasiekta gera Baltijos jūros būklė.

Baltijos jūros veiksmų plano tikslai gali būti pasiekti, mažinant maistingųjų medžiagų patekimą į vandenis iš žemės ūkio ir miestų, pavyzdžiui, mažinant tręšimą ar didinant nuotekų valymo efektyvumą.

BalticSTERN yra mokslinių tyrimų tinklas, kuriame dalyvauja visų devynių Baltijos regiono šalių partneriai. Baltijos jūros geros būklės pasiekimo efektyvioms priemonėms nustatyti ir naudai įvertinti yra sukurti ir integruoti ekologiniai ir ekonominiai modeliai.

Kontaktai:

Daiva Semėnienė, Aplinkos apsaugos politikos centras, Lietuva, tel.: +370 5272 71 52, el.paštas: daiva@aapc.ltKari Hyytiäinen, MTT Agrifood Research Finland, tel.: +358 29 531 7245, el.paštas: kari.hyytiäinen@mtt.fiLassi Ahlvik, MTT Agrifood Research Finland tel.: +358 29 531 7109, el.paštas: lassi.ahlvik@mtt.fiSiv Ericsdotter, BalticSTERN Secretariat Sweden tel.: +46 73 707 8625, el.paštas: siv.ericsdotter@stockholmresilience.su.se

 

Ataskaita “Baltijos jūra – mūsų bendras turtas. Jūros gelbėjimo ekonomika” ir jos santrauka yra publikuojamos www.stockholmresilience.org/balticstern

BalticSTERN Sekretoriatas, Stokholmo atsparumo centras (Stockholm Resilience Centre). Stokholmo Universitetas | SE-106 91 Stockholm | Sweden