Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > Gruodžio 1 dieną Jūrinių tyrimų departamentas kartu su VŠį „Grunto valymo technologijos“ organizavo konferenciją tanklaivio „Globe Assimi“ avarijos trisdešimtmečiui paminėti

 

Gruodžio 1 dieną Jūrinių tyrimų departamentas kartu su VŠį „Grunto valymo technologijos“ organizavo konferenciją tanklaivio „Globe Assimi“ avarijos trisdešimtmečiui paminėti

Gruodžio 1 dieną Klaipėdoje vyko konferencija „Ar išmokome Globe Assimi avarijos pamokas“. Mokslinę – praktinę konferenciją, kurioje dalyvavo 50 svečių ir 10 pranešėjų, organizavo Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas kartu su VšĮ „Grunto valymo technologijos“.


Konferencijos metu buvo prisiminta prieš 30 metų  (1981 metų lakpričio 21 dieną) daug žalos Lietuvos pakrantei padariusi tanklaivio „Globe Assimi“ avarija, jos priežastys bei pasekmės ekosistemoms ir krantams. Pranešėjai taip pat pasidalino informacija apie šių dienų taršos incidentų prevenciją, likvidavimo pajėgumus, taikomus išsiliejusios naftos dreifo modelius.


Kapitonas Ričardas Lučka trumpai papasakojo apie tuo metu Didžiajai Britanijai priklausiusio bei su Gibraltaro vėliava plaukiojusio „Globe Assimi“ tanklaivio avarijos priežastis, pagrindinės kurių buvo tanklaivio įgulos ir ypač kapitono tvarkos ir griežtos disciplinos nesilaikymas bei žemas kvalifikacijos lygis.Profesorius Olegas Pustelnikovas informavo apie po avarijos vykdytų tyrimų rezultatus, apie avarijos pasekmes. Remiantis atliktais tyrimais,avarijos metu išsiliejo 16679 tonų naftos, iš kurių 48,5 % buvo surinkta ir regeneruota naftos įmonėje, 1,1 % nugrimzdo į dugną, 20,5 %  įsiterpė į paplūdimio ir kopų smėlį, o 17,3 % išvežta į karjerus. Profesorius pabrėžė, kad gera darbų organizavimo sistema, visuomenės parama, palankios tuo metu gamtinės sąlygos neabejotinai padėjo išvengti dar skaudesnių pasekmių, tačiau vis dėlto užteršto smėlio išvežimas iš paplūdimių turėjo neigiamos įtakos visai geosistemai.

 

Pranešėjas Dr. Juozapas Dubra papasakojo apie avarijos poveikį Lietuvos krantams bei priemones juos išgelbėti ir atstatyti. Deja, pasekmės jaučiamos iki šių dienų.

 

VšĮ “Grunto valymo technologijos” direktorius Rapolas Liužinas supažindino su nafta užteršto dirvožemio, grunto ir vandens in-situ ir ex-situ valymo būdais, jų taikymu aplinkosaugoje, su naujausiomis diegiamomis ir kasdien tobulinamomis technologijomis.


Aplinkos apsaugos agentūros Avarijų prevencijos ir valdymų skyriaus vedėjas Gediminas Markauskas supažindino su Būtingės terminalo veikla bei jo gyvavimo laikotarpiu įvykusiomis avarijomis ir incidentais. Šių dienų technologijos leidžia operatyviai reaguoti į bet kokius sistemos nukrypimus, griežtai laikantis reikalavimų, greitai ir efektyviai likviduoti nelaimės padarinius. Taip pat vedėjas pabrėžė, kad labai svarbi reikalavimų ir taisyklių laikymosi nuolatinė patikra.


Karinių jūrų pajėgų, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro Viršininko pavaduotojas aplinkosaugai Igor Kuzmenko skaitė pranešimą  apie incidentų likvidavimo pajėgumus ir galimybes Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje. Karinės jūrų pajėgos nuolat semiasi žinių ir patirties bendradarbiaudami su kitomis Baltijos šalimis bei dalyvaudami pratybose.


Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja Dr. Galina Garnaga aptarė naftos poveikį gyviesiems organizmams (hipotermija, vandens organizmų fiziniai pažeidimai, toksinių medžiagų bioakumuliacija ir kt.) bei paminėjo šį poveikį įtakojančius veiksnius (išsiliejusios naftos kiekis, sudėtis, organizmų rūšis, išsiliejusios naftos likvidavimo būdas irk t.). G. Garnaga supažindino su Baltijos jūros naftos angliavandenilių monitoringo rezultatais. Daktarė pristatė atliktų naftos geno- ir citotoksinio poveikio Mytilus edulis moliuskams tyrimų rezultatus, aptarė policiklinių aromatinių angliavandenilių įtaką dvigeldžiams moliuskams.

 

Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrologijos skyriaus vyr. specialistas Adomas Vildžiūnas pristatė regione naudojamą naftos dreifo prognozavimo programą - Seatrack Web, kuri apima Baltijos jūrą ir Šiaurės jūrą į rytus nuo 3˚ Rytų ilgumos, ir svarbiausi šios programos naudotojai yra su naftos tarša kovojančios institucijos aplink Baltijos jūrą. Šio modelio pagalba galima simuliuoti naftos dėmės plitimo trajektoriją 5 dienas į priekį arba 30 dienų atgal vienos valandos intervalu. Darbo patirtis su šiuo modeliu rodo, kad jo efektyvumas prevencijoje ir naftos dėmių likvidavime labai priklauso nuo  būtinų duomenų tikslumo. Modeliuojant naftos sklaidą būtini naftos savybių (naftos tipas, jos ypatybės, dėmės apimtis ir išsiliejimo kiekis), taip pat aplinkos parametrų (vėjo greitis ir kryptis, srovės, gylis, temperatūra, bangavimas ir kiti parametrai) duomenys.


Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento direktorius Dr. Algirdas Stankevičius aptarė pagrindinius naftos patekimo į jūrą kelius – tanklaivių avarijos, naftos gavybos platformų avarijos, karai. Pranešėjas informavo pie didžiausius pasaulyje įvykusius naftos išsipilimus jūrose, kurių skaičius nuo 1970 metų mažėja.


Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Andrius Kairys informavo apie Klaipėdos uoste fiksuotus teršimo atvejus, taršos šaltinius bei trumpai supažindino su aplinkai padarytos žalos apskaičiavimo principais.


Konferencija sutraukė nemažai skirtingų kartų atstovų: joje dalyvavo žmonės, patys savo akimis regėję nelaimę jos mastus bei dalyvavę likvidavimo darbuose, joje taip pat buvo ir jaunų žmonių, studentų, kurie sužinojo daug naujos ir naudingos informacijos. Konferencija buvo gera informacijos apsikeitimo ir prisiminimų pasidalinimo platforma! Į retoriškai konferencijos pirmininko Dr. A. Stankevičiaus užduotą klausimą „Ar išmokome Globe Assimi avarijos pamokas?“ šiandien būtų galima atsakyti, kad ta skaudi pamoka tikrai išmokta.