Pirmasis puslapis > Teminė informacija > D.U.K. > Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos D.U.K.

 

Poveikio aplinkai vertinimo ir taršos prevencijos D.U.K.

 

Kokie reikalavimai taikomi ir kokie leidimai yra reikalingi norint vykdyti automobilių ardymą, kaip juos gauti, kiek visa tai užtrunka? Ar būtinai turi būti UAB ar užtenka indvidualios veiklos?

 

Ardant naudotus automobilius turi būti laikomasi Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 metų gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 710 „Dėl Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkymo taisyklių reikalavimų patvirtinimo“ (galiojančią redakciją galite rasti: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.2A6571CD23AB/JcuNdXsfoj).

Norint vykdyti minėtą veiklą, būtina gauti Taršos leidimą, vadovaujantis 2014-03-06 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintomis Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklėmis (toliau – Taršos taisyklės), kadangi ši veikla atitinka Taršos taisyklių 1 priedo 3 punktą. Informuojame, kad Taršos leidimus išduoda Aplinkos apsaugos agentūra (toliau - Agentūra). Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Taršos taisyklių 11 punktu, ,,leidimas gali būti išduodamas ar pakeičiamas tik atlikus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūras (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas), kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (toliau – PAV įstatymas) tokios procedūros yra privalomos.“ Pažymime, kad Jūsų planuojama vykdyti veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 11.20 papunktyje nurodytą veiklą ir taip pat gali atitikti 2 priedo 11.8 papunktyje nurodytą veiklą, todėl prieš teikiant paraišką Taršos leidimui gauti privalėsite atlikti atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Papildomai atkreipiame Jūsų dėmesį, kad paraišką Taršos leidimui gauti galėsite pateikti nagrinėjimui, kai atlikus atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūrą bus priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pažymime, kad tuo atveju, jeigu būtų priimta atrankos išvada, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas privalomas, paraišką Taršos leidimui gauti Agentūrai galėtume pateikti, tik gavę atsakingos institucijos (t.y. Agentūros) sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos leistinumo.

Šios procedūros gali užtrukti preliminariai apie 2 – 5 mėnesius, tai priklausys nuo dokumentų pateikimo spartos ir pateiktų dokumentų kokybės.

Taip pat gavus Taršos leidimą būtina gauti Pavojingų atliekų tvarkymo licenciją pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003-12-19 įsakymą Nr. 684 ,,Dėl pavojingų atliekų tvarkymo licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ ir registruotis Atliekų tvarkytojų valstybės registre ATVR (https://atvr.am.lt).

Atsakydami į klausimą dėl ūkinės veiklos formos informuojame, kad ūkinės veiklos forma gali būti įvairi: UAB, individuali įmonė ir pan.

 

Kokie yra aplinkos apsaugos reikalavimai įrengiant automobilių plovyklą?

 

Automobilių plovykloms taikomi aplinkosauginiai reikalavimai yra nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. D1-405 patvirtintame Aplinkos apsaugos reikalavimų transporto priemonių techninei priežiūrai ir remontui apraše (toliau – Aprašas). Asmenys, kurie teikia transporto priemonių techninės priežiūros ir/ar remonto paslaugas, privalo vadovautis Aprašo nuostatų reikalavimais. Jei Jūs Apraše išvardintų paslaugų (tarp jų ir automobilių plovimo) neteikiate kitiems asmenims, tai Jūs privalote laikytis tik Aprašo 5.1 -5.3 punktų reikalavimų.

Atsakydami į klausimą dėl nuotekų tvarkymo, pažymime, kad automobilių plovimo metu susidaro nuotekos, užterštos pakibusiomis vandenyje dalelėmis, naftos produktų likučiais, kurias, prieš išleidžiant į aplinką arba nuotekų tinklus reikia išvalyti iki Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Aplinkos ministro 2006-05-17 įsakymu Nr. D1-236, nustatytų reikalavimų. Taip pat pažymime, kad nuoplovos nuo automobilių, įskaitant ir purvą, negali būti tiesiai šalinamos į nuotekų surinkimo sistemą be valymo veiklos vietoje.

Atkreipiame dėmesį, kad jei išvalytų nuotekų į aplinką išleidžiama daugiau nei 5 m3 per parą, tuomet, vadovaujantis 2014-03-06 Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių 1 priedo 1.1 punktu, veiklos vykdytojas privalo gauti Taršos leidimą.

            Statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras reglamentuoja STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Informuojame, kad statybos leidimus išduoda vietos savivaldos institucijos.

 

                Žemės sklype, kurio naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, planuojama statyti sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatus. Sandėliavimo paskirties pastatu užstatomas plotas apie 14 000 m2, administracinės paskirties pastatu užstatomas plotas apie 600 m2.

               Ar šiai planuojamai ūkinei veiklai - sandėliavimo ir administracinės paskirties pastatų (bendras užstatomas plotas apie1,46 ha) statybai, turi būti atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo 1 0.2 punkto nuostatomis?

 

 

   Informuojame, kad poveikio aplinkai vertinimo procedūros (atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ir (ar) poveikio aplinkai vertinimas) atliekamos, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) 7 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi tokios procedūros privalomos arba tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai to reikalauja pagal šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalį ir atsakinga institucija nusprendžia, kad reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo.

   Informuojame, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo ( toliau – PAV direktyva) II priedo 10 dalies „Infrastruktūros projektai“ b punkte yra įtvirtinta projektų rūšis – „urbanizavimo projektai, įskaitant prekybos centrų ir mašinų stovėjimo aikštelių statybą“. Šią PAV direktyvos nuostatą perkelia ir detalizuoja PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktis – „urbanistinių objektų (išskyrus vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, kai jų statyba numatyta savivaldybių lygmens bendruosiuose planuose), įskaitant prekybos ar pramogų centrus, autobusų ar troleibusų parkus, mašinų stovėjimo aikšteles ar garažų kompleksus, sporto ir sveikatingumo kompleksus, statyba (kai užstatomas didesnis kaip 0,5 ha plotas)“. Pažymėtina, kad Europos Komisijos parengtame PAV direktyvos I ir II priedų kai kurių projektų kategorijų apibrėžimų aiškinimo vadove (paskelbta Aplinkos ministerijos interneto svetainės www.am.lt rubrikoje ,,Poveikio aplinkai vertinimas“) nurodoma, kad  „remiantis plačiu direktyvos aiškinimu, kurio reikalauja ETT, miesto plėtros projektas turi būti laikomas projektu, kurio pobūdis yra urbanistinis, nepaisant jo vietos. Į šį bendrą kriterijų reikia atsižvelgti nagrinėjant projektus, kurie yra ne miestų vietovėse, todėl reikia laikyti, kad jie priklauso II priedo 10 punkto b) papunkčiui“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuojant užstatymo plotą, turi būti įvertintas ir automobilių stovėjimo aikštelių bei kitų inžinerinių statinių užstatymo plotas.

           Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir tai, kad planuojamos ūkinės veiklos metu numatoma užstatyti didesnį kaip 0,5 ha plotą, Jūsų nurodyta planuojama ūkinė veikla atitinka PAV įstatymo 2 priedo 10.2 papunktyje nurodytą veiklą, kuriai turi būti atlikta atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, vadovaujantis PAV įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi.