Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Teisinė informacija > Teisės aktų pažeidimai > Teismo sprendimai

 

Teismo sprendimai

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendimas adm. byloje Nr. I-230-142/14

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-22 nutartis adm. byloje Nr. A502-2102/14

 Įsiteisėjusiu 2015-01-22  Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-142/14 panaikinta Aplinkos apsaugos agentūros galutinė atrankos išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo (nagrinėta ūkinė veikla - kiaulių komplekso modernizavimo priemonių įdiegimas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-19 nutartis adm.b. Nr. eA-5042-556/2017

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-19 nutartimi suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, nuo šiol teiks informaciją valstybės tarnautojams, kurių pareigybės naikinamos, įspėjimo laikotarpiu apie laisvas pareigybes tiek individualiai, tiek viešai paskelbiant, pvz., AAA intranete.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-01-09 nutartis adm. b. Nr. A-1497-261/2017

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio  teismo 2018-01-09 nutartimi suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kai asmuo kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl kadastro duomenų patikslinimo Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre ir remiasi žemės reformos žemėtvarkos projektais, papildomai kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą  prie Žemės ūkio ministerijos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-15 nutartis adm. b. Nr. eA-82-492/2018

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 -02-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015-12-15 įsakymas "Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo".

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-15 nutartimi suformuotą teismo praktiką Agentūros valstybės tarnautojo elektroniniuose laiškuose teiginius, pasižyminčius asmeniškumu ir dėl to peržengiančius dalykinio bendravimo ribas, vertins atsižvelgdama į susirašinėjimo aplinkybes ir kontekstą ar pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir dėl to nedarančiu pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-01 nutartis adm.b. Nr. eA-114-662/2018

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-01 nutartimi suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką,   asmeniui, pateikusiam pranešimą dėl galimo nusižengimo ir prašymą suteikti informaciją apie pradėtus (nepradėtus) tarnybinius nusižengimus,  kai tuo metu nebuvo pabaigta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir nebuvo pateikta nuoroda į AAA interneto svetainėje skelbiamą informaciją. pateikė prašomą informaciją apie pradėtus (nepradėtus) tarnybinius nusižengimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 sprendimas adm.b. Nr. A-1810-624/2018

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2018-05-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 panaikinta Aplinkos aspaugos agentūros 2016-05-27 galutinė atrankos išvada Nr. (28.7)-A4-5592 Dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro karjero telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo nurodant, jog poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros dėl planuojamos vykdyti veiklos Pašilių žvyro telkinyje  dalis, susijusi su atrankos išvados viešinimu ir galutinės  atrankos išvados priėmimu turės būti pakartota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-29 nutartis adm. b. Nr. eA-2577-624/2018

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2577-624/2018  įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-398-463/2017, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros 2016-04-27 sprendimas Nr. (27)-A4-4426 "Dėl licencijos galiojimo panaikinimo". Agentūros sprendimas panaikintas tuo pagrindu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017-04-03 išnagrinėjęs norminę administracinę bylą Nr. I-5-662/2017, pripažino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo Nr. D1-528 "Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leiidmų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo" 2.3-2 papunktį prieštaraujančiu konstituciniams teisinės valstybė, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 (suvestinė redakcija nuo 2016-04-01) 19-1 straipsnio  nuostatoms. 


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-12-10 nutartis adm. b. Nr. eA-2188-520/2018

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-12-10 nutartimi adm. b. Nr. eA-2188-520/2018 įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas adm.b. Nr. eI-2966-331/2017, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies ir panaikintas Agentūros direktoriaus 2017 m. vasario 20 d. įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Teismas tarnybinį nusižengimą vertino kaip mažareikšmį, o paskirtą nuobaudą -  kaip neproporcingą ir pažymėjo, kad atsakovas, taikydamas atsakomybę už darbo drausmės pažeidimą - neveikimą, kuris pasireiškė kaip Vidaus tvarkos taisyklių 8 punkte nustatytų veiksmų neatlikimu, vertino ne tik objektyvų atsakomybės už neveikimą pagrindą - pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus atlikti, bet ir subjektyvų pagrindą - galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-22 sprendimas adm. b. Nr. eA-16-624/2019

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-22 sprendimu adm.b. Nr.eA-16-624/2019  panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-02 sprendimas adm. b. Nr. 842-208/2017. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2019-01-22 sprendimu konstatuota, jog atsižvelgiant į atliekų tvarkymo srityje taikomo principo "teršėjas moka" įgyvendinimo nuostatas, aplinkybė, kad į banką ar draudimo įmonę su reikalavimu banko garantijoje ar laidavimo draudimo sutartyje nurodytą sumą ar jos dalį <...> pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą kreipiasi ne Agentūra, o Aplinkos ministerija, kas suponuoja tam tikrą procedūros atskirumą, savaime nėra pagrindas Agentūrai, priimant ginčijamą sprendimą  dėl Licencijų galiojimo sustabdymo, nenurodyti, ar laidavimo draudimo sutartyje numatytos lėšos, pervestos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą kaip Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytos Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšos, yra įvertinamos nustatant neįvykdytos prievolės finansuoti elektros ir elektroninės įrangos visų buitinių atliekų tvarkymo dalį, tuo labiau - nemotyvuoti, kodėl tokios lėšos nėra  įvertinamos nustatant neįvykdytos prievolės dalį. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta nei priimant Sprendimą, nei nagrinėjant ginčą teisme dėl jo: atsakovas niekaip nepagrindė, kodėl išieškoma banko garantijoije ar laidavimo draudimo sutartyje numatyta suma ar numatytos sumos dalis, skirta užtikrinti Atliekų tvarkymo įstatymo 34_1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose  ir (ar) 34_1 straipsnio 9 dalyje nurodytų prievolių įvykdymą, nėra įvertinama nustatant neįvykdytos prievolės dalį. Agentūros 2016-07-05 sprendimui Nr. (27)--A4-6955 "Dėl licencijų galiojimo sustabdymo" neatitinkant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo  8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų jo turiniui , jis yra naikintinas vien dėl tos priežasties  (ABTĮ 94 str. 1 d. 1 p.)

 

Vilniaus apygardos adminstracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas adm.b.Nr. I-6411-331/2016 (įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi adm.b. A-3138-822/2019)

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendime (toliau – Sprendimas) konstatavo, jog Agentūra, priimdama Galutinę išvadą, neįvertino faktinių aplinkybių: planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai kriterijų (galimas poveikis gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai dėl fizikinės taršos ir kvapų; galimą poveikį žemei ir dirvožemiui dėl numatomų didelės apimties darbų, kurie gali sukelti dirvožemio teršimą; galimą poveikį vandens telkinių naudojimo rekreacijai; galimą poveikį aplinkos orui (dėl padidėjusio transporto srauto, planuojamos katilinės išmetamų teršalų); urbanizuotas teritorijas, esamus statinius ir šių teritorijų ir statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos; planuojamos ūkinės veiklos vieta natūralių biotopų, kraštovaizdžio atžvilgiu; didžioji dalis sklypo (1, 02979 ha iš 1,3000 ha), kuriame planuojama veikla, patenka į Bulotų tvenkinio paviršinio vandens apsaugos zoną; bendrovė „Inovacijų valdymas“ planuoja vežti mėšlą iš tiekėjų IĮ Rasarta (Migonių k., Kaišiadorių r.) – preliminarus kiekis 800 t/metus; ūkininkas Giedrius Baranauskas (Baltromiškės k., Jonavos r.) – 800 t/metus; ūkininkas Ritutis Tamošiūnas (Pakertų k., Žiežmarių sen, Kaišiadorių r.) – 800 t/metus; AB „Zelvė“ – 5000 t/metus, AB „Kaišiadorių paukštynas“ – 10000 t/metus, UAB ‚Norsvin Lietuva“ (Mūro Strėvininkų k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r.) – 7000 t/metus (srutos), tačiau Agentūra nepatikrino pateiktos informacijos teisingumo. Teismas laikė, kad Agentūra turėjo įvertinti planuojamą ūkinę veiklą, t.y. mėšlo, srutų laikymą bei planuojamos ūkinės veiklos vietą – Bulotų kaimo teritorija, ir išnagrinėti alternatyvias vietas.
    Bendrovė „Inovacijų valdymas“ Atrankos informacijoje nenagrinėjo numatomų alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos vietų; veiklos organizatorius neįvertino turimo pastato ir žemės sklypo teritorijos plotų dėl galimybės vienu metu laikyti ir tvarkyti (mėšlą, srutas, maišyti , keisti būseną ir sudėtį) biodujų žaliavai naudojamą vištų mėšlą (16 881 t/metus), kiaulių srutas (7000 t/metus), atvežant (65,43 t/parą), neįvertino srutų patekimo į nuotekas, įskaitant paviršines, ir jų galimo poveikio biologinių nuotekų valyklos darbui, požeminiam vandeniui, Bulotų tvenkiniui, Kertaus upeliui (1 t., b.171-7172). Teismo vertinimu, Agentūra turėjo pareigą ne tik formaliai Galutinėje išvadoje įvertinti PAV dalyvių prašymus persvarstyti, bet ir detaliai įvertinti ir, nesant pagrindo į tokius prašymus atsižvelgti, argumentuotai juos atmesti. Agentūra, atsakingoji poveikio aplinkai vertinimo institucija, turėjo, esant abejonių dėl Atrankos išvadų, atlikt išsamų pateiktų prašymų vertinimą. Atrankos medžiagoje (1 t, b.1.150-197, 2 t., b.1-27, 31-70), kurią pateikė bendrovė „Inovacijų valdymas“, yra išnagrinėtas ir įvertintas poveikis aplinkai, pateikti skaičiavimai, aprašyta esama būklė ir numatomos reikalingos priemonės veiklai vykdyti, išsamia išnagrinėti PAV technologiniai procesai ir pajėgumai; žaliavų (mėšlo, srutų), cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) naudojimas, nuotekų susidarymas, cheminės, fizikinės, biologinės taršos susidarymas, planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremalių įvykių (gaisrų, didelių avarijų, nelaimių ir kt.), tačiau ne bendrovė UAB „Inovacijų valdymas“, atsakovas turi diskreciją įvertinti ir spręsti dėl PAV privalomumo. Taigi, negali būti atrankos metu remiamasi tik bendrovės „Inovacijų valdymas“ pateikta informacija ar jos išdėstytais argumentais dėl PAV subjektų pastabų, pačiam atsakovui neatlikus jokio pateiktų pastabų vertinimo.
    Teismas konstatuoja, kad ne planuojamos ūkinės veiklos vykdytoja bendrovė „Inovacijų valdymas“, o Agentūra galutinėje atrankos išvadoje turėjo pareigą tinkamai motyvuoti ir argumentuoti pateiktus prašymus ir pasiūlymus dėl Atrankos išvados persvarstymo. Priešingu atveju būtų betikslis tokios išvados persvarstymas, jei teiktos išvados ir argumentai būtų nevertinami arba vertinami taip, kad juos pateikę subjektai galėtų įvertinti pirminės atrankos išvados teisingumą (Įstatymo 7 straipsnio 11 d.), todėl joje turėtų būti pateikta papildoma argumentacija dėl daromos išvados apie poveikio aplinkai neprivalomo vertinimo atlikimo (LAVT 2014 m. liepos 17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1424-14).
    Ginčijamojoje Galutinėje atrankos išvadoje nėra nurodyta, kokie reikšmingi argumentai ir aplinkybės buvo nustatytos, kuriomis vadovaujantis konstatuota, kodėl PAV yra neprivalomas. Taigi, teismas sutiko su pareiškėjų skundų argumentais, kad tokia išvada laikytina nemotyvuota Įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalių, 6 dalies 1 ir 2 punktų bei 13 dalies prasme dėl PAV aplinkai vertinimo neprivalomumo, objektyviai neįvertintos ginčo aplinkybės, neišanalizuotos ginčo atrankos procedūros metu pareiškėjų pateiktų pastabų turinys. Be to Galutinėje atrankos išvadoje neatsispindi, kaip įvertintas Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 11 d. raštas, Kaišiadorių rajono savivaldybės ir administracijos raštai persvarstyti Atrankos išvadą (1 t., b.1 70-73). Tai , kad Galutinėje atrankos išvadoje 8 punkte yra nurodyta prie pastabų ir pasiūlymų, kad planuojant ūkinę veiklą užsakovas prieš gaunant leidimą ūkinei veiklai privalo atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, teismo vertinimu, tokios išvados negalima vertinti kaip argumentuotos ir tinkamai motyvuotos. Kauno visuomenės sveikatos centro nesutikimas buvo pareikštas , todėl šiame etape ir turėjo būti įvertintas. Akivaizdu, kad liko neįvertintas Kauno visuomenės sveikatos centro argumentas, jog turi būt atsižvelgta į galimą poveikį vandens telkinių naudojimo rekreacijai; galimą poveikį aplinkos orui (dėl padidėjusio transporto srauto, planuojamos katilinės išmetamų teršalų); į tai, kad didžioji dalis sklypo (1,02979 ha iš 1,3000 ha), kuriame planuojama veikla, patenka į Bulotų tvenkinio paviršinio vandens apsaugos zoną, be to liko beįvertintas Kaišiadorių rajono savivaldybės argumentas dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo.
    Pažymėtina, jog LVAT, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinės bylos Nr. A756-700/2008. Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio tesi akto teisėtumo  bei pagrįstumo, įgalinti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT administracinės bylos Nr. A556-1898/2008, Nr. A556-1424/2014 ir kt.). Įstatymo 7 straipsnio 13 dalis įpareigoja atsakingą instituciją, išnagrinėjus visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priimti galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Galutinė atrankos išvada neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl naikintina.
    Pažymėtina, jog Agentūra turi tinkamai pateikti, informuoti bei paaiškinti savo sprendimus visuomenei. Teismo vertinimu, tai nebuvo atlikta nagrinėjamoje byloje. Teismo nuomone, kai PAV procedūros metu buvo pateikta tiek abejonių dėl institucijos priimto sprendimo pagrįstumo, turi būti taikomas nuosaikumo būdas – privaloma PŪV atlikti PAV. Viešieji ir privatieji interesai turi būti įvertinami visapusiškai ir objektyviai būtent prieš pradedant vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.
    Teismas panaikino Agentūros 2016 m. vasario 11 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (28.2)-A4-1381 „Dėl UAB „Inovacijų valdymas“ planuojamos ūkinės veiklos – Bulotų biodujų jėgainės statybos Bulotų k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r. poveikio aplinkai vertinimo“.
    Teismas įpareigojo Įstatyme nustatyta tvarka svarstyti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančią galutinę atrankos išvadą, atsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus argumentus dėl PAV subjektų prašymų ir Kauno visuomenės sveikatos centro išdėstytos pozicijos neįvertinimo.