Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Teisinė informacija > Teisės aktų pažeidimai > Teismo sprendimai

 

Teismo sprendimai

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-04-09 sprendimas adm. byloje Nr. I-230-142/14

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-22 nutartis adm. byloje Nr. A502-2102/14

 Įsiteisėjusiu 2015-01-22  Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-07-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-230-142/14 panaikinta Aplinkos apsaugos agentūros galutinė atrankos išvadas dėl poveikio aplinkai vertinimo (nagrinėta ūkinė veikla - kiaulių komplekso modernizavimo priemonių įdiegimas)

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-19 nutartis adm.b. Nr. eA-5042-556/2017

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-12-19 nutartimi suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, nuo šiol teiks informaciją valstybės tarnautojams, kurių pareigybės naikinamos, įspėjimo laikotarpiu apie laisvas pareigybes tiek individualiai, tiek viešai paskelbiant, pvz., AAA intranete.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-01-09 nutartis adm. b. Nr. A-1497-261/2017

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio  teismo 2018-01-09 nutartimi suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, kai asmuo kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl kadastro duomenų patikslinimo Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre ir remiasi žemės reformos žemėtvarkos projektais, papildomai kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą  prie Žemės ūkio ministerijos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-15 nutartis adm. b. Nr. eA-82-492/2018

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 -02-15 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-82-492/2018 panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2015-12-15 įsakymas "Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo".

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-02-15 nutartimi suformuotą teismo praktiką Agentūros valstybės tarnautojo elektroniniuose laiškuose teiginius, pasižyminčius asmeniškumu ir dėl to peržengiančius dalykinio bendravimo ribas, vertins atsižvelgdama į susirašinėjimo aplinkybes ir kontekstą ar pažeidimas laikytinas mažareikšmiu ir dėl to nedarančiu pagrindo taikyti tarnybinę atsakomybę.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-01 nutartis adm.b. Nr. eA-114-662/2018

Aplinkos apsaugos agentūra, atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-03-01 nutartimi suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo praktiką,   asmeniui, pateikusiam pranešimą dėl galimo nusižengimo ir prašymą suteikti informaciją apie pradėtus (nepradėtus) tarnybinius nusižengimus,  kai tuo metu nebuvo pabaigta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra ir nebuvo pateikta nuoroda į AAA interneto svetainėje skelbiamą informaciją. pateikė prašomą informaciją apie pradėtus (nepradėtus) tarnybinius nusižengimus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-05-02 sprendimas adm.b. Nr. A-1810-624/2018

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2018-05-02 sprendimu administracinėje byloje Nr. A-1810-624/2018 panaikinta Aplinkos aspaugos agentūros 2016-05-27 galutinė atrankos išvada Nr. (28.7)-A4-5592 Dėl Vilniaus rajono Pašilių žvyro karjero telkinio dalies naudojimo poveikio aplinkai vertinimo nurodant, jog poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūros dėl planuojamos vykdyti veiklos Pašilių žvyro telkinyje  dalis, susijusi su atrankos išvados viešinimu ir galutinės  atrankos išvados priėmimu turės būti pakartota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-29 nutartis adm. b. Nr. eA-2577-624/2018

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-10-29 nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2577-624/2018  įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-08-24 sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-398-463/2017, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros 2016-04-27 sprendimas Nr. (27)-A4-4426 "Dėl licencijos galiojimo panaikinimo". Agentūros sprendimas panaikintas tuo pagrindu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2017-04-03 išnagrinėjęs norminę administracinę bylą Nr. I-5-662/2017, pripažino Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-07-15 įsakymo Nr. D1-528 "Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leiidmų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių patvirtinimo" 2.3-2 papunktį prieštaraujančiu konstituciniams teisinės valstybė, įstatymų viršenybės, teisės aktų hierarchijos principams ir Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 (suvestinė redakcija nuo 2016-04-01) 19-1 straipsnio  nuostatoms. 


Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-12-10 nutartis adm. b. Nr. eA-2188-520/2018

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018-12-10 nutartimi adm. b. Nr. eA-2188-520/2018 įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas adm.b. Nr. eI-2966-331/2017, kuriuo pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies ir panaikintas Agentūros direktoriaus 2017 m. vasario 20 d. įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Teismas tarnybinį nusižengimą vertino kaip mažareikšmį, o paskirtą nuobaudą -  kaip neproporcingą ir pažymėjo, kad atsakovas, taikydamas atsakomybę už darbo drausmės pažeidimą - neveikimą, kuris pasireiškė kaip Vidaus tvarkos taisyklių 8 punkte nustatytų veiksmų neatlikimu, vertino ne tik objektyvų atsakomybės už neveikimą pagrindą - pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus atlikti, bet ir subjektyvų pagrindą - galėjimą veikti kaip to reikalauja teisės aktai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-22 sprendimas adm. b. Nr. eA-16-624/2019

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-01-22 sprendimu adm.b. Nr.eA-16-624/2019  panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-02-02 sprendimas adm. b. Nr. 842-208/2017. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  2019-01-22 sprendimu konstatuota, jog atsižvelgiant į atliekų tvarkymo srityje taikomo principo "teršėjas moka" įgyvendinimo nuostatas, aplinkybė, kad į banką ar draudimo įmonę su reikalavimu banko garantijoje ar laidavimo draudimo sutartyje nurodytą sumą ar jos dalį <...> pervesti į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą kreipiasi ne Agentūra, o Aplinkos ministerija, kas suponuoja tam tikrą procedūros atskirumą, savaime nėra pagrindas Agentūrai, priimant ginčijamą sprendimą  dėl Licencijų galiojimo sustabdymo, nenurodyti, ar laidavimo draudimo sutartyje numatytos lėšos, pervestos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą kaip Atliekų tvarkymo įstatyme nurodytos Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programos lėšos, yra įvertinamos nustatant neįvykdytos prievolės finansuoti elektros ir elektroninės įrangos visų buitinių atliekų tvarkymo dalį, tuo labiau - nemotyvuoti, kodėl tokios lėšos nėra  įvertinamos nustatant neįvykdytos prievolės dalį. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta nei priimant Sprendimą, nei nagrinėjant ginčą teisme dėl jo: atsakovas niekaip nepagrindė, kodėl išieškoma banko garantijoije ar laidavimo draudimo sutartyje numatyta suma ar numatytos sumos dalis, skirta užtikrinti Atliekų tvarkymo įstatymo 34_1 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose  ir (ar) 34_1 straipsnio 9 dalyje nurodytų prievolių įvykdymą, nėra įvertinama nustatant neįvykdytos prievolės dalį. Agentūros 2016-07-05 sprendimui Nr. (27)--A4-6955 "Dėl licencijų galiojimo sustabdymo" neatitinkant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo  8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų bendrųjų reikalavimų, keliamų jo turiniui , jis yra naikintinas vien dėl tos priežasties  (ABTĮ 94 str. 1 d. 1 p.)

 

Vilniaus apygardos adminstracinio teismo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimas adm.b.Nr. I-6411-331/2016 (įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartimi adm.b. A-3138-822/2019)

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 21 d. sprendime (toliau – Sprendimas) konstatavo, jog Agentūra, priimdama Galutinę išvadą, neįvertino faktinių aplinkybių: planuojamos ūkinės veiklos galimo poveikio aplinkai kriterijų (galimas poveikis gyvenamajai, rekreacinei, visuomeninei aplinkai dėl fizikinės taršos ir kvapų; galimą poveikį žemei ir dirvožemiui dėl numatomų didelės apimties darbų, kurie gali sukelti dirvožemio teršimą; galimą poveikį vandens telkinių naudojimo rekreacijai; galimą poveikį aplinkos orui (dėl padidėjusio transporto srauto, planuojamos katilinės išmetamų teršalų); urbanizuotas teritorijas, esamus statinius ir šių teritorijų ir statinių atstumus nuo planuojamos ūkinės veiklos vietos; planuojamos ūkinės veiklos vieta natūralių biotopų, kraštovaizdžio atžvilgiu; didžioji dalis sklypo (1, 02979 ha iš 1,3000 ha), kuriame planuojama veikla, patenka į Bulotų tvenkinio paviršinio vandens apsaugos zoną; bendrovė „Inovacijų valdymas“ planuoja vežti mėšlą iš tiekėjų IĮ Rasarta (Migonių k., Kaišiadorių r.) – preliminarus kiekis 800 t/metus; ūkininkas Giedrius Baranauskas (Baltromiškės k., Jonavos r.) – 800 t/metus; ūkininkas Ritutis Tamošiūnas (Pakertų k., Žiežmarių sen, Kaišiadorių r.) – 800 t/metus; AB „Zelvė“ – 5000 t/metus, AB „Kaišiadorių paukštynas“ – 10000 t/metus, UAB ‚Norsvin Lietuva“ (Mūro Strėvininkų k., Žiežmarių sen., Kaišiadorių r.) – 7000 t/metus (srutos), tačiau Agentūra nepatikrino pateiktos informacijos teisingumo. Teismas laikė, kad Agentūra turėjo įvertinti planuojamą ūkinę veiklą, t.y. mėšlo, srutų laikymą bei planuojamos ūkinės veiklos vietą – Bulotų kaimo teritorija, ir išnagrinėti alternatyvias vietas.
    Bendrovė „Inovacijų valdymas“ Atrankos informacijoje nenagrinėjo numatomų alternatyvių planuojamos ūkinės veiklos vietų; veiklos organizatorius neįvertino turimo pastato ir žemės sklypo teritorijos plotų dėl galimybės vienu metu laikyti ir tvarkyti (mėšlą, srutas, maišyti , keisti būseną ir sudėtį) biodujų žaliavai naudojamą vištų mėšlą (16 881 t/metus), kiaulių srutas (7000 t/metus), atvežant (65,43 t/parą), neįvertino srutų patekimo į nuotekas, įskaitant paviršines, ir jų galimo poveikio biologinių nuotekų valyklos darbui, požeminiam vandeniui, Bulotų tvenkiniui, Kertaus upeliui (1 t., b.171-7172). Teismo vertinimu, Agentūra turėjo pareigą ne tik formaliai Galutinėje išvadoje įvertinti PAV dalyvių prašymus persvarstyti, bet ir detaliai įvertinti ir, nesant pagrindo į tokius prašymus atsižvelgti, argumentuotai juos atmesti. Agentūra, atsakingoji poveikio aplinkai vertinimo institucija, turėjo, esant abejonių dėl Atrankos išvadų, atlikt išsamų pateiktų prašymų vertinimą. Atrankos medžiagoje (1 t, b.1.150-197, 2 t., b.1-27, 31-70), kurią pateikė bendrovė „Inovacijų valdymas“, yra išnagrinėtas ir įvertintas poveikis aplinkai, pateikti skaičiavimai, aprašyta esama būklė ir numatomos reikalingos priemonės veiklai vykdyti, išsamia išnagrinėti PAV technologiniai procesai ir pajėgumai; žaliavų (mėšlo, srutų), cheminių medžiagų ir preparatų (mišinių) naudojimas, nuotekų susidarymas, cheminės, fizikinės, biologinės taršos susidarymas, planuojamos ūkinės veiklos pažeidžiamumo rizika dėl ekstremalių įvykių (gaisrų, didelių avarijų, nelaimių ir kt.), tačiau ne bendrovė UAB „Inovacijų valdymas“, atsakovas turi diskreciją įvertinti ir spręsti dėl PAV privalomumo. Taigi, negali būti atrankos metu remiamasi tik bendrovės „Inovacijų valdymas“ pateikta informacija ar jos išdėstytais argumentais dėl PAV subjektų pastabų, pačiam atsakovui neatlikus jokio pateiktų pastabų vertinimo.
    Teismas konstatuoja, kad ne planuojamos ūkinės veiklos vykdytoja bendrovė „Inovacijų valdymas“, o Agentūra galutinėje atrankos išvadoje turėjo pareigą tinkamai motyvuoti ir argumentuoti pateiktus prašymus ir pasiūlymus dėl Atrankos išvados persvarstymo. Priešingu atveju būtų betikslis tokios išvados persvarstymas, jei teiktos išvados ir argumentai būtų nevertinami arba vertinami taip, kad juos pateikę subjektai galėtų įvertinti pirminės atrankos išvados teisingumą (Įstatymo 7 straipsnio 11 d.), todėl joje turėtų būti pateikta papildoma argumentacija dėl daromos išvados apie poveikio aplinkai neprivalomo vertinimo atlikimo (LAVT 2014 m. liepos 17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1424-14).
    Ginčijamojoje Galutinėje atrankos išvadoje nėra nurodyta, kokie reikšmingi argumentai ir aplinkybės buvo nustatytos, kuriomis vadovaujantis konstatuota, kodėl PAV yra neprivalomas. Taigi, teismas sutiko su pareiškėjų skundų argumentais, kad tokia išvada laikytina nemotyvuota Įstatymo 7 straipsnio 4 ir 5 dalių, 6 dalies 1 ir 2 punktų bei 13 dalies prasme dėl PAV aplinkai vertinimo neprivalomumo, objektyviai neįvertintos ginčo aplinkybės, neišanalizuotos ginčo atrankos procedūros metu pareiškėjų pateiktų pastabų turinys. Be to Galutinėje atrankos išvadoje neatsispindi, kaip įvertintas Kauno visuomenės sveikatos centro 2015 m. gruodžio 11 d. raštas, Kaišiadorių rajono savivaldybės ir administracijos raštai persvarstyti Atrankos išvadą (1 t., b.1 70-73). Tai , kad Galutinėje atrankos išvadoje 8 punkte yra nurodyta prie pastabų ir pasiūlymų, kad planuojant ūkinę veiklą užsakovas prieš gaunant leidimą ūkinei veiklai privalo atlikti poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūras, teismo vertinimu, tokios išvados negalima vertinti kaip argumentuotos ir tinkamai motyvuotos. Kauno visuomenės sveikatos centro nesutikimas buvo pareikštas , todėl šiame etape ir turėjo būti įvertintas. Akivaizdu, kad liko neįvertintas Kauno visuomenės sveikatos centro argumentas, jog turi būt atsižvelgta į galimą poveikį vandens telkinių naudojimo rekreacijai; galimą poveikį aplinkos orui (dėl padidėjusio transporto srauto, planuojamos katilinės išmetamų teršalų); į tai, kad didžioji dalis sklypo (1,02979 ha iš 1,3000 ha), kuriame planuojama veikla, patenka į Bulotų tvenkinio paviršinio vandens apsaugos zoną, be to liko beįvertintas Kaišiadorių rajono savivaldybės argumentas dėl sanitarinės apsaugos zonos nustatymo.
    Pažymėtina, jog LVAT, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog viešojo administravimo subjekto priimtame individualiame teisės akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (LVAT administracinės bylos Nr. A756-700/2008. Nr. A756-422/2009 ir kt.). Sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio tesi akto teisėtumo  bei pagrįstumo, įgalinti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT administracinės bylos Nr. A556-1898/2008, Nr. A556-1424/2014 ir kt.). Įstatymo 7 straipsnio 13 dalis įpareigoja atsakingą instituciją, išnagrinėjus visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priimti galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, daro išvadą, kad Galutinė atrankos išvada neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl naikintina.
    Pažymėtina, jog Agentūra turi tinkamai pateikti, informuoti bei paaiškinti savo sprendimus visuomenei. Teismo vertinimu, tai nebuvo atlikta nagrinėjamoje byloje. Teismo nuomone, kai PAV procedūros metu buvo pateikta tiek abejonių dėl institucijos priimto sprendimo pagrįstumo, turi būti taikomas nuosaikumo būdas – privaloma PŪV atlikti PAV. Viešieji ir privatieji interesai turi būti įvertinami visapusiškai ir objektyviai būtent prieš pradedant vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.
    Teismas panaikino Agentūros 2016 m. vasario 11 d. galutinę atrankos išvadą Nr. (28.2)-A4-1381 „Dėl UAB „Inovacijų valdymas“ planuojamos ūkinės veiklos – Bulotų biodujų jėgainės statybos Bulotų k., Žiežmarių apyl. sen., Kaišiadorių r. poveikio aplinkai vertinimo“.
    Teismas įpareigojo Įstatyme nustatyta tvarka svarstyti iš naujo ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančią galutinę atrankos išvadą, atsižvelgus į teismo sprendime išdėstytus argumentus dėl PAV subjektų prašymų ir Kauno visuomenės sveikatos centro išdėstytos pozicijos neįvertinimo.

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-08-02 sprendimas adm. b. Nr. eI-3109-643/2017 (įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-03-20 d. nutartimi adm. b. eA-484-556/2019)

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-03-20 nutartimi adm. b. Nr. eA-484-556/2019 įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-08-02 sprendimas adm. b. Nr. eI-3109-643/2017, kuriuo panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2017-02-27 įsakymas Nr. AP-58 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo" ir Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2017-03-09 įsakymas Nr. AP-79 „Dėl [duomenys neskelbtini] tarnybinio nusižengimo". Agentūrai konstatavus tarnybinį nusižengimą, turėjo būti paskirta viena iš tarnybinių nuobaudų, numatytų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 str. 3 d. Įstatymų leidėjas nesuteikė galimybės atsisakyti skirti tarnybinę nuobaudą, jei konstatuojamas tarnybinis nusižengimas, todėl šiuo atveju Agentūra veikė ne pagal suteiktus įgalinimus.

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-07-19 sprendimas adm.b. Nr. eI-2838-629/2017 (įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-02 nutartimi adm. b. Nr. eA-474-492/2019)

 

 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-02 nutartimi adm.b. Nr. eA-474-492/2019 įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017-07-19 sprendimas adm. b. Nr. eI-2838-629/2017, kuriuo panaikintas Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2017-02-09 įsakymas Nr.AP-39 "Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo", kadangi teismas padarė išvadą, kad valstybės tarnautojas tarnybinių nusižengimų nepadarė.

 

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4233-822/2019 (įsiteisėjo Vilniaus apygardos adminsitracinio tesimo 2019 m. kovo 7 d. sprendimas adm. b. Nr. eI-638-1047/2019 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03827-2016-2)

 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 21 d. nutartimi  adm.b. Nr. eA-4233-822/2019  konstatavo

 

Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių 49 punkto reikalavimų pažeidimo

 2015 m. priėmimo vietų eksploatavimui taikytinas Atliekų tvarkymo taisyklių 49 punkto teisinis reguliavimas, pagal kurį tam. kad  priėmimo  vieta būtų pripažintina tinkama elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo antrosios užduoties vykdymo varianto  prasme, pakako apie priėmimo vietą regioninėje spaudoje apie ją paskelbti kas tris mėnesius nuo tokios vietos įsteigimo, niekaip nesiejant priėmimo vietos su jokiais jos eksploatacijos terminais.

 Taip pat teismas konstatavo, jog Agentūra, vertindama  EEPA pasirinktą elektros ir elektroninės ėrangos atliekų sutvarkymo antrojo varinato užduoties įvykdymą, nepagrsįtai neatsižvelgė į Įspėjimo 1 priedo 12,24,32,43,66,118-130,132-134,136-140,143-146,149-154 pozicijoje nurodytas priėmimo vietas (iš viso 36 vietos); šipos priėmimo vietos turėjo būti vertinamos sprendžiant , ar EEPA įvykdė kokybinę užduotį.

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimas adm. byloje Nr. eI-242-764/2019

 

Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimu adm. byloje Nr. eI-242-764/2019 buvo konstatuota, kad planuojama ūkinė veikla gali būti vykdoma, tik nustačius, kad visuomenės sveikatai reikšmingo poveikio nebus. Agentūra Atrankos išvadoje įvertino tik UAB „Ekobazė" pateikta informacija, nevertinant visuomenės intereso ir NVSC Kauno departamento pateiktų pastabų dėl UAB „Ekobazė" planuojamos ūkinės veiklos, kurios pateiktos po Atrankos išvados priėmimo. Teismas padarė išvadą, kad Atrankos išvada naikintina ir įpareigojo Agentūrą pateiktą informaciją svarstyti iš naujo, priimti teisės aktų reikalavimus atitinkančią galutinę atrankos išvadą atsižvelgus į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento pateiktas pastabas.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismo 2019 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjęs 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas adm. b. eI-3843-764/2017 (LVAT 2019 m. spalio 29 d. nutartis Nr. eA-751-556/2019)

Nagrinėjamu atveju, skundžiamam atsakovės Agentūros  sprendimui taikytinas Viešojo administravimo įstatymas, kuris nustato bendruosius reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Matyti, kad atsakovė Agentūra, priimdama ginčijamą sprendimą laikyti patikslintą Planą nepateiktu, neįvertino visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos sprendimo priėmimui, t.y. neatsižvelgė, ar bendradarbiavimo sutartys buvo nesudarytos dėl nuo pareiškėjos VšĮ Užstatas nepriklausančių aplinkybių, ar pareiškėja elgėsi aktyviai ir siekė sudaryti bendradarbiavimo sutartis su vienkartinių pakuočių pardavėjais. Atsakovė Agentūra turėjo įvertinti, kad Lietuvos Respublikoje yra du Užstato administratoriai, todėl pareiškėja VšĮ Užstatas negali sudaryti sutarčių su visas Lietuvos Respublikoje esančiais vienkartinių pakuočių pardavėjais, taip pat atsakovė Agentūra turėjo įvertinti, kad ne visi Lietuvos Respublikoje esantys vienkartinių pakuočių pardavėjai privalo dalyvauti Užstato sistemoje (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8 straipsnio 2 dalis). Remiantis minėtomis aplinkybėmis, darytina išvada, kad atsakovė Agentūra, priimdama skundžiamą sprendimą, neišnagrinėjo visų aplinkybių, galinčių turėti įtakos tinkamo sprendimo priėmimui, todėl pagrindo teigti, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas nėra.

 

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 10 d.sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-2182-595/2019 įsiteisėjęs 2019 m. lapkričio 18 d.

 

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro”  (toliau – ir pareiškėja, ir UAB “Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras”) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1.  Panaikinti 2018-12-20 Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą Nr. (30.4)-A4-9200.

 

Aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. nustato, kad sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų: 1) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo įrodoma teisėtomis priemonėmis, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga informacija; 2) po paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas; 3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jei ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai.
Taigi, Aplinkos apsaugos įstatymo 192 str. aiškiai apibrėžia sąlygas, kada galima atsisakyti pakeisti  Taršos leidimą.
Ginčo atveju atsakovas atsisakė pakeisti pareiškėjui išduotą Taršos leidimą, remdamasis iš Lietuvos geologijos tarnybos gauta informacija, kad aikštelės teritorija, kurioje pareiškėjas vykdo veiklą, patenka į II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektorių, ir pagal Specialiųjų sąlygų XX skyriaus 942.1 papunktį jose draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Atsakovas pareiškėjo atliekų tvarkymo aikštelės veiklos pakeitimą  laikė atliekų laikymo aikštelės  įrengimu.
Teismo vertinimu Agentūra netinkamai aiškino ir pritaikė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus 94 (2). 1 papunkčio nuostatas, kurios draudžia įrengti atliekų laikymo aikšteles ir sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų XX skyriaus 942.1 papunkčio nuostatomis, draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius įsigaliojo tik  2017-05-04.  Tuo tarpu  ginčo aikštelė egzistuoja ir jame vykdoma veikla nuo 2006 metų, paskutinį kartą Taršos leidimas buvo koreguotas 2013-12-04. Kaip nustatyta iš bylos medžiagos aikštelės pajėgumas pagal galiojantį taršos leidimą yra 800 tonų iš kurių 20 tonų pavojingų atliekų bus padidintas iki 1500 tonų, pavojingų atliekų kiekis išliks nepakitęs, siekiama padidinti vienu metu laikomų nepavojingų atliekų kiekis nuo 60 tonų iki 90 tonų, o pavijingų nuo 2 tonų iki 5 tonų.  Pažymėtina, kad pats atsakovas 2017-03-07 priėmė išvadą, kad planuojama ūkinė veikla neturės įtakos nuotekų kiekiui ir nuotekų užterštumui. Veikla bus vykdoma toje pačioje teritorijoje. Planuojama ūkinė veikla Varėnos miesto teritorijos bendrajame plane numatytiems sprendiniams neprieštarauja.
Vertinant pareiškejo nurodytus argumentus dėl neaiškumo, kokiu pagrindu aikštelės teritorija priskirta Varėnos vandenvietės apsaugos zonai, pažymėtina, kad ši zona, kurią nurodė Lietuvos geologijos tarnyba ir kuria rėmėsi atsakovas priimdamas ginčijamą Sprendimą nėra įteisinta teisės aktais nustatyta tvarka. Pagal 1992-05-12 Vyriausybės nutarimo Nr. 343, kuriuo buvo patvirtintos Specialiosios  žemės ir miško naudojimo sąlygos, 2.2. punktą nustatyta, kad  tvirtinant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus, kartu turi būti nustatomos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurių pagrindu taikomi ūkinės veiklos apribojimai, taip pat valstybinių parkų planavimo schemose nustatytų kraštovaizdžio tvarkymo zonų reglamentai kiekvienam įsigyjamam privatinėn nuosavybėn, suteikiamam naudotis ar išsinuomojamam žemės sklypui; 2.3. punktas nustato, kad  žemės sklypams nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, nustatyta tvarka. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad žemės sklypui, kuriame randasi ginčo aikštelė jokie apribojimai nėra nustatyti ir įregistruoti. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikta UAB Grota“, kuri turi Agentūros išduotą leidimą  atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir aplinkos tyrimą bei Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą užsiimti žemės gelmių tyrimais, pateikta išvada   dėl  aikštelės poveikio požeminiam vandeniui (e.b. 2 t. b.l. 23-25, 33).

Teismo vertinimu Agentūra, atsisakydama pakeisti leidimą, pernelyg plečiamai aiškino Specialiųjų 94(1).2.2. punktą, draudžiantį įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Be aiškių ir argumentuotų motyvų pareiškėjo aikštelės veiklos pakeitimą laikė atliekų laikymo aikštelės įrengimu ir atsisakė pakeisti leidimą, nors atsisakymo pagrindas nėra nustatytas nei aplinkos apsaugos įstatymo 19(2) str., nei Taršos taisyklėse.

Teismas nusprendė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros 2018-12-20 sprendimą Nr. (30.4)-A4-9200 ir įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2018-02-22 paraišką Nr. S-784.

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas 2019 m. spalio 16 d. administracinėje byloje Nr. eI-3361-821/2019 įsiteisėjęs 2019 m. lapkričio 16 d.

 

Ginčijamu sprendimu, pasisakydama, jog pateikta Programa nenagrinėjama ir poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekamas Agentūra vadovavosi PŪVPAVĮ 3 str. 5 d., kuri numato, jog tuomet, kai PŪV tiesiogiai uždrausta įstatymai, tokios PŪV atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo ar poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekami. Taip pat priimdama ginčijamą sprendimą Agentūra vadovavosi galiojančių Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ XX 94_2 p. Minėtas 94_2 p. nustato veiklos reguliavimą požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų 3-iojoje juostoje, o jo 1 papunktis numato, jog nagrinėjamoje teritorijoje, kuri patenka į II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3-sios juostos a sektoriuje yra draudžiama vykdyti 94_1 2.1 p. ir 94_1 2.2 p. nurodytą veiklą. Kaip galima spręsti iš cituojamo LGT rašto šia draudžiama veikla Agentūra laikė atliekų laikymo aikštelių ar sąvartynų ir atliekų apdorojimo įrenginių įrengimą, nurodytą Sąlygų 94_1 2.2 p. Taigi ginčo atveju Agentūra atsisakė toliau nagrinėti Pareiškėjos parengtą Programą, remdamasis iš Lietuvos geologijos tarnybos gauta informacija (II t. b.l. 227), kad teritorija, kurioje Pareiškėja planuoja plėsti veiklą, patenka į II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektorių, ir pagal Specialiųjų sąlygų XX skyriaus 94_2 p. joje draudžiama įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius.
Minėto nutarimo XX skyrius buvo pakeistas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2017-04-26 nutarimu Nr.321 „Dėl Lietuvos Respublikos vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr.343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ pakeitimo“, be kita ko, darant nuorodas į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą. Kaip nurodyta Agentūros atsiliepime, ji vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018-04-20 rašte Nr.(10-6)-D8-(E)-209 (II  t. b.l. 8) pateiktu išaiškinimu dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 201 str. nuostatų taikymo.
Pažymėtina, kad minėtas įstatymas buvo papildyta 20_1 str. (2015-06-11 įstatymo redakcija Nr.XII-1784) numatančiu, kad požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonos nustatomos, kad požeminio vandens vandenvietės nebūtų užterštos pavojingomis medžiagomis. Požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonų nustatymo tvarką nustato aplinkos ministras (1 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog atsižvelgdama į šio straipsnio 1 dalyje nustatytą apsaugos tikslą, tvirtindama Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų aprašą požeminio vandens vandenviečių apsaugos zonose, Vyriausybė nustato ūkinės veiklos, galinčios užteršti iš vandenviečių paimamą vandenį, apribojimus. 2015-06-11 Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.I-301 2, 18 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 20_1 straipsniu įstatymo Nr. XII-1784 įsigaliojimą ir taikymą nustatančio 4 str. 3 d. numatyta, jog požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos nustatymo reikalavimai taikomi teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektas, kurie bus pradėti rengi įsigaliojus šiam įstatymui (pagal 4 str. 1 d. įstatymas įsigalioja 2015-09-01).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Agentūra netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Saugomų teritorijų įstatymo 20_1 str., kurio nuostatos taikytinos tik teritorijų planavimo dokumentams ir žemės valdos projektams, pradėtiems rengti po 2015-09-01. Nagrinėjamu atveju Agentūra nenustatė, jog žemės sklype, kuriame planuoja plėsti veiklą Pareiškėja, po 2015-09-01 būtų parengtas teritorijų planavimo dokumentas ar žemės valdos projektas. Taip pat Agentūra netinkamai pritaikė Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992-05-12 nutarimu Nr.343, XX skyriaus 94_2 1 p. nuostatas, draudžiančias įrengti atliekų laikymo aikšteles ir sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius. Minėtos Sąlygų XX skyriaus 94_2 1 p. nuostatos, draudžiančios įrengti atliekų laikymo aikšteles ar sąvartynus ir atliekų apdorojimo įrenginius įsigaliojo tik 2017-05-04. Ginčijame sprendime Agentūra iš viso nepasisakė dėl kurios iš 94_2 1 p. nurodomo objekto (atliekų tvarkymo aikštelės, sąvartyno ar atliekų apdorojimo įrenginio) įrengimo Pareiškėjos pateikta Programa nebegali būti nagrinėjama ir poveikio aplinkai vertinimas negali būti atliekamas. Taip pat nenurodė, kokią Pareiškėjos veiklos plėtrą laiko atliekų laikymo aikštelės, sąvartyno ar įrenginio įrengimu.
Kaip matyti iš bylos duomenų, Pareiškėjos veikla vykdoma pagal 2014-06-03 išduotą Taršos leidimą, kuris buvo keistas 2016-02-06. 2018-03-08 priimdama galutinę atrankos išvadą dėl privalomo poveikio aplinkai vertinimo Agentūra, be kita ko, nurodė, kad poveikio aplinkai vertinimą siūloma atlikti siekiant nustatyti ir įvertinti tiesioginį ir netiesioginį PŪV poveikį aplinkai dėl pagal PŪVPAĮ 6 str. 4 d. Panevėžio savivaldybės administracijos 2017-02-28 rašte Nr.19-556(4.16E) pateiktos informacijos; taip pat dėl to, jog nėra aišku į kurį vandenvietės apsaugos zonos 3-iosios juostos sektorių patenka veiklavietės teritorija ir dėl to, jog keičiasi planuojamos ūkinės veiklos sprendiniai (nesant galimybės į veiklos teritoriją atvesti vandentiekio ir nuotėkų tinklų), kurių galimas poveikis nebuvo nagrinėjamas. Dėl šių galutinėje atrankos išvadoje nurodytų reikšmingų aplinkybių ginčijamame sprendime Agentūra taip pat nepasisakė (išskyrus tai, kad pagal Lietuvos geologijos tarnybos rašte pateiktą informaciją veiklos teritorija patenka į II grupės vandenvietės apsaugos zonos 3-iosios juostos 3a sektorių).
Skundžiamo Agentūros sprendimo turinį įvertinęs VAĮ 8 str. 1 d. įtvirtinto teisinio reguliavimo ir gero administravimo principo imperatyvų kontekste, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisiniai ir faktiniai šio sprendimo pagrindai neatitinka motyvų išdėstymo adekvatumo, aiškumo ir pakankamumo reikalavimų. Pabrėžtina, kad Agentūra pateikiamo Sąlygų 94_2 p. nustatyto teisinio reguliavimo aiškinimo iš esmės nesieja su Pareiškėjos planuojamos veiklos procesu, jo metu susiklosčiusiomis faktinėmis aplinkybėmis. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku dėl kurių 94_2 p. minimų objektų yra priimtas ginčijamas sprendimas ir kokią Pareiškėjos veiklos plėtrą Agentūra laiko atliekų laikymo aikštelės, sąvartyno ar įrenginio įrengimu. Taip pat neaišku, kaip Agentūra vertina galutinėje atrankos išvadoje nurodytas aplinkybes dėl kurių būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Teismas pažymi, kad Komisija privalėjo vertinti ginčijamą Agentūros sprendimą, o ne pasisakyti dėl Agentūros atsiliepime nurodytų papildomų argumentų. Teismo nuomone, nustatyti skundžiamų sprendimų trūkumai yra esminiai. Todėl Pareiškėjos skunde išdėstytas prašymas juos panaikinti tenkintinas.

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas 2017 m. gruodžio 20 d. administracinėje byloje Nr. eI-4246-789/2017 (3-61-3-02159-2017-0) įsiteisėjęs 2019 m. gruodžio 5 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1106-525/2019

 

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. (27)-A4-5481, kuriuo nuspręsta laikyti pareiškėjo ataskaitą už Užstato sistemos veiklos vykdymą 2016 metais nepateikta, pagrįstumo ir teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimą panaikino.

eismas nurodė, kad iš ginčijamo Agentūros Sprendimo matyti, kad Ataskaitą nuspręsta laikyti nepateikta dėl to, kad pagal pareiškėjo pateiktus dokumentus neįrodytas pareiškėjo įsipareigojimų vykdymas.
Teismas, išnagrinėjęs Aprašo 30 ir 35 punktus, pažymėjo, kad Aplinkos apsaugos agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte nurodė Ataskaitos trūkumus: nepateiktos praėjusiais metais surinktą ir sutvarkytą atliekų kiekį įrodančios dokumentų kopijos, pateikta deklaracija dėl surinktų pakuočių atliekų perdavimo atliekų tvarkytojui nėra patvirtinta atliekų tvarkytojo (1 pastaba); nurodyta, kad pasirašyta viena sutartis su pavedimo davėju (2 pastaba); nurodyta, kad sudarytos 3 sutartys su pardavėjais (3 pastaba); nurodyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu pardavėjai reikmenimis rankinio surinkimo būdo taikymui nebuvo aprūpinami, tačiau buvo parenkami potencialūs reikmenų tiekėjai, baigiamos derinti sutartys (4 pastaba); nurodyta, kad per 2016 m. administratorius nuosavybės teise įsigijo ir naudojo 1 automatizuoto surinkimo įrenginį (5 pastaba); nurodyta, kad nebuvo sąnaudų, patirtų taikant rankinį ir automatizuotą surinkimo būdus (6 pastaba); nurodyta, kad ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjas neturėjo jam pavestų administruoti pakuočių atliekų, todėl nepatyrė išlaidų dėl pakuočių atliekų surinkimo ir transportavimo bei nevykdė pakuočių atliekų paskaičiavimo ir paruošimo perdirbimui veikų (7 pastaba); nebuvo įgyvendintas paramos skyrimo mechanizmo užtikrinimas (8 pastaba); nėra pateikta informacija apie 12 priemonės įgyvendinimą (9 pastaba); Aplinkos apsaugos agentūra negali įvertinti informacijos apie visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių vykdymą, nes priemonės buvo neįgyvendintos, išskyrus internetinio puslapio sukūrimą (10 pastaba). Šalindamas trūkumus ir teikdamas papildomus dokumentus, pareiškėjas 2017 m. balandžio 18 d. raštu pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai patikslintą Ataskaitą, kurios P.1. dalyje pateikė atsakymus į atsakovo 2017 m. kovo 23 d. rašte nurodytus trūkumus.
Teismas nurodė, kad iš ginčijamame Sprendime Aplinkos apsaugos agentūros pateiktų argumentų matyti, kad atsakovo netenkino pareiškėjo atsakymai į 2, 3, 4, 5, 6, 8, 9 ir 10 pastabas, ir Aplinkos apsaugos agentūra nusprendė, kad jai neužtenka informacijos įvertinti Administratoriaus galimybes vykdyti įsipareigojimus, todėl Ataskaitą laikė nepateikta.
 Teismas, aiškindamas Aprašo 35 punktą, pažymėjo, kad Ataskaita gali būti laikoma nepateikta tik tuo atveju, kai užstato administratorius nepašalina nurodytų trūkumų ir netikslumų. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Ataskaitoje pateikė Aprašo 30 punkte nurodytą informaciją. Tai, kad, Aplinkos apsaugos agentūros vertinimu, pareiškėjas neįvykdė Sistemos organizavimo plane ir Švietimo programoje numatytų priemonių, nereiškia, kad Ataskaitą galima laikyti nepateikta. Ataskaitos laikymas nepateikta yra siejamas ne su įsipareigojimų nevykdymu, o su trūkumų ir netikslumų nepašalinimu.
Teismas, išanalizavęs Įstatymo 11_2 straipsnio 9 dalį, 12 straipsnį ir Aprašo 42 punktą, nurodė, kad už užstato už vienkartines pakuotes sistemos organizavimo plane, užstato už vienkartines pakuotes sistemos finansavimo schemoje, visuomenės švietimo ir informavimo užstato už vienkartines pakuotes sistemos klausimais programoje numatytų priemonių nevykdymą yra numatyta atsakomybė. Taigi Aplinkos apsaugos agentūra, manydama, kad pareiškėjas nevykdo Įstatymo 112 straipsnio 9 dalyje nustatytų pareigų, turi teisę imtis veiksmų dėl pareiškėjo patraukimo atsakomybėn.
Teismas padarė išvadą, kad Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimas, kuriuo nuspręsta Ataskaitą laikyti nepateikta, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
 Teismas atmetė pareiškėjo prašymą įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti Ataskaitą. Teismas nustatęs, kad pareiškėjas pašalino Aplinkos apsaugos agentūros 2017 m. kovo 23 d. rašte nurodytus trūkumus, ir nusprendęs, kad Aplinkos apsaugos agentūros Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, padarė išvadą, kad nėra pagrindo įpareigoti Aplinkos apsaugos agentūrą iš naujo vertinti Ataskaitą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo Ataskaita turi būti laikoma pateikta.

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 3 d.  sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-19-816/2020 įsiteisėjęs 2020 m. balandžio 6 d.

 

Pareiškėja 2016 m. gegužės 12 d. raštu „Dėl 2016 m. balandžio 5 d. Aplinkos apsaugos agentūros rašto Nr. (27)-A4-3460 „Dėl įspėjimo apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“ informavo Agentūrą, kad sprendime nurodytos pažeidimo sąlygos ir priežastys neegzistuoja. Be to nurodo, kad Agentūra informuotų pareiškėją ką papildomai ji privalo atlikti dėl įspėjime nurodytų reikalavimų (el. byla, 1 tomas, e. b. l. 62–63).
Agentūra skundžiamu 2016 m. gegužės 20 d. įsakymu atsižvelgusi į tai, kad UAB „Baltic Recycling“ per Agentūros 2016 m. balandžio 5 d. rašte Nr. (27)-A3-3460 „Dėl įspėjimo apie galimą išbraukimą iš tvarkytojų sąrašo“ nustatytą terminą nesiėmė priemonių nurodyto pažeidimo priežastims ir sąlygoms pašalinti ir nurodyto pažeidimo nepašalino, vadovaudamasi ATĮ 3425 straipsnio 17 dalimi, konstatavusi, kad nurodytas pažeidimas nėra mažareikšmis, vadovaudamasi ATĮ 3425 straipsnio 16 dalies 3 punktu ir Tvarkos aprašo 20.7 papunkčiu ir 25 punktu išbraukė pareiškėją iš turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo, patvirtinto Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. AV-50 „Dėl turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašo tvirtinimo“, taip pat pakeitė 2013 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. AV-50 patvirtintą sąrašą ir pripažino netekusiu galios 173 eilutę (el. byla 1 tomas, e. b. l. 28, 116).
Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu konstatuota, jog Agentūros pareiškėjos atžvilgiu ginčijamu sprendimu pritaikyta poveikio priemonė nėra proporcinga nustatytiems formaliems pažeidimams, todėl nepagrindžia Direktyvoje, Atliekų tvarkymo įstatyme ir Tvarkos apraše įtvirtintų tikslų. Dėl to Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. VR-17.5-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ buvo pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu bei panaikintas (ABTĮ 57 str. 2 d.).
ATĮ (akto redakcija galiojusi ginčijamo įsakymo priėmimo metu, nuo 2016-01-01 iki 2016-08-01) 3425 straipsnio 16 dalyje 3 punkte numatyta, kad gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudotojas (perdirbėjas), gaminių ir (ar) pakuočių atliekų eksportuotojas, gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkėjas ir (ar) atliekų tvarkytojas, apdorojantis surinktas mišrias komunalines atliekas, atskiriant gaminių ir (ar) pakuočių atliekas su tikslu jas perdirbti ir (arba) kitaip panaudoti, išbraukiamas iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, jeigu įspėjus apie galimą išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašo per šio straipsnio 14 dalyje nurodytos institucijos nustatytą terminą nurodyti pažeidimai nepašalinami ir nustatytas pažeidimų pašalinimo terminas yra pasibaigęs.
Kiekvienas viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Ūkio subjektai prižiūrimi vadovaujantis VAĮ 362 str. įtvirtintais bendraisiais principais, be kita ko, minimalios ir proporcingos priežiūros naštos, metodinės pagalbos teikimo. Poveikio priemonės turi būti skiriamos vadovaujantis ir bendraisiais jų skyrimo kriterijais, įtvirtintais VAĮ 368 str.
Kaip jau minėta anksčiau pareiškėjai konstatuoti pažeidimai ir įspėjimu duoti nurodymai pašalinti pažeidimo priežastis ir (ar) sąlygas ir pasekmes buvo duoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. kovo 16 d. sprendimu Nr. VR-17.5-25 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintu 2016 m. sausio 11 d. patikrinimo aktu Nr. VR-17.7-2. Kaip minėta pastarieji sprendimai buvo panaikinti įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu. Nelikus skundžiamo sprendimo priėmimo faktinio ir teisinio pagrindų, kaip prielaidų taikyti ATĮ 3425 straipsnio 16 dalyje 3 punkte numatytą (detalizuotą Tvarkos aprašo 20.7 papunktyje ir 25 punkte) ūkio subjektui poveikio priemonę (išbraukimą iš Atliekų tvarkytojų sąrašų), nėra teisinio pagrindo palikti skundžiamą sprendimą galioti. Skundžiamas sprendimas priimtas tik formaliai laikantis nustatytos teisės aktuose procedūros, tačiau netinkamai įvertinus patikrinimo metu nustatytų neatitikimų pobūdį ir esmę, dėl ko netinkamai objektyviai juos kvalifikavus kaip tokio masto pažeidimus, kurie sudarytų prielaidas taikyti ūkio subjektui įspėjimo ir vėliau išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo poveikio priemones.
Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes skundžiamas įsakymas naikintinas.

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. sprendimas  administracinėje byloje Nr. eA-718-525/2020

 

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „NEG Recycling“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. kovo 21 d sprendimą Nr. (28.1)-A4-2657 dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo patikslinimo (toliau – ir Sprendimas).
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2018 m. kovo 21 d sprendimo Nr. (28.1)-A4-2657, kuriuo patikslintas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas Nr. T-M.3-5/2015.
 Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas (ginčui aktuali redakcija nuo 2018m. sausio 1d. iki 2018m. balandžio 27d.) (toliau – Įstatymas) bei poįstatyminis teisės aktas – LR aplinkos ministro 2013m. liepos 15d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija nuo 2018m. vasario 2d. iki 2018m. birželio 30d.) (toliau – Taisyklės).
Aptariami teisės aktai išskiria du terminus, susijusius su TIPK leidimo keitimu, t.y. TIPK leidimo pakeitimas ir TIPK leidimo patikslinimas.
TIPK leidimo pakeitimo pagrindai numatyti Įstatymo 191 straipsnio 11 dalyje. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje nėra nustatyto nei vieno iš Įstatymo 191 straipsnio 11 dalyje numatytų pagrindų, suponuojančių TIPK leidimo pakeitimą, todėl ginčo TIPK leidimo pakeitimas nebuvo negalimas.
 Atsakovo sprendime 2018 m. kovo 21 d sprendimo Nr. (28.1)-A4-2657 bei atsakovo paaiškinimuose nurodoma, kad ginčo TIPK leidimas buvo patikslintas vadovaujantis Taisyklių 105.2 papunkčiu.
Sutiktina, kad TIPK leidimo patikslinimas yra reglamentuotas Taisyklių 105 punkte. Šis Taisyklių punktas nustato, kad jeigu pasikeičia tik fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens, kitos organizacijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas, leidimo rekvizitai patikslinami vadovaujantis šiomis nuostatomis: (105.1 punktas) veiklos vykdytojas privalo ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų pasikeitimo raštu informuoti AAA apie pasikeitusius duomenis ir pateikti AAA prašymą patikslinti leidimo rekvizitus, dokumentus, patvirtinančius pasikeitusius duomenis ir (ar) įrodančius apie perimtas teises ir atsakomybės pasidalijimą, atitinkamai pakeistus Taisyklėse reikalaujamus dokumentus, kuriuose nurodyta šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodyta informacija; (105.2 punktas) AAA privalo patikslinti leidimo rekvizitus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo duomenų ir dokumentų, kurių reikia leidimo rekvizitams patikslinti, gavimo. Jeigu pateiktas neišsamus prašymas arba pateikti ne visi dokumentai, leidimo rekvizitų patikslinimo terminas skaičiuojamas nuo visų leidimo rekvizitams patikslinti reikalingų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo dienos.
Įvertinus Taisyklių 105 punkte nustatytų teisės normų turinį pastebėtina, kad Taisyklių 105.2 papunktyje yra pateikiama procesinė teisės norma, kuri reglamentuoja terminą per kurį kompetentinga institucija turi priimti sprendimą dėl TIPK leidimo patikslinimo. Šiame Taisyklių papunktyje nėra įtvirtinto nei vieno teisinio pagrindo, kuriam esant gali būti priimamas sprendimas dėl TIPK leidimo patikslinimo. Įvertinus tai, kad atsakovo 2018 m. kovo 21 d sprendime Nr. (28.1)-A4-2657 nesiremiama jokia kita teisės norma, išskyrus aptartą Taisyklių 105.2 papunktį, t.y. ginčo sprendime nėra nurodytas jo priėmimo pagrindas, konstatuotina, kad atsakovo 2018 m. kovo 21 d sprendimas Nr. (28.1)-A4-2657 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas teisės aktų normomis.
Pažymėtina, kad TIPK leidimo patikslinimo pagrindai yra nurodyti Taisyklių 105 punkto pirmajame sakinyje – „jeigu pasikeičia tik fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens, kitos organizacijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas, leidimo rekvizitai patikslinami...“. Lingvistiniu bei sisteminiu būdais aiškinant paminėtas Taisyklių 105 punkto nuostatas, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad TIPK leidimo patikslinimas yra galimas tuo atveju, kai pasikeičia TIPK leidimą turinčio veiklos vykdytojo fizinio asmens vardas, pavardė arba juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas, t.y. kai pasikeičia veiklos vykdytojo ir TIPK leidimą turinčio asmens atitinkami Taisyklėse konkrečiai įvardinti rekvizitai. Taisyklių 105 punkte fizinio ar juridinio asmens rekvizitų sąrašas, dėl kurių pasikeitimo galimas TIPK leidimo patikslinimas, yra baigtinis ir nenumato galimybės šiuo būdu pakeisti patį veiklos vykdytoją, t.y. į TIPK leidimą įrašyti naują (kitą) fizinį ar juridinį asmenį. Be to pastebėtina ir tai, kad pagal Taisyklių 105.1 papunktį teisė ir pareiga kreiptis su prašymu dėl TIPK leidimo patikslinimo yra nustatyta veiklos vykdytojui, kas reiškia, jog tokį prašymą gali teikti asmuo jau turintis TIPK leidimą ir tik savo turimo TIPK leidimo atžvilgiu.
Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad kokie nors Taisyklių 105 punkte numatyti pareiškėjo rekvizitai (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, adresas) būtų pasikeitę, byloje nėra nustatyta, kad pareiškėjas kaip veiklos vykdytojas dėl TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 būtų teikęs prašymą atsakovui dėl TIPK leidimo patikslinimo, todėl konstatuotina, kad nebuvo nei teisinių, nei faktinių pagrindų sprendimui dėl TIPK leidimo Nr. T-M.3-5/2015 patikslinimo priimti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo kolegija sprendžia, jog atsakovas 2018 m. kovo 21 d sprendimu Nr. (28.1)-A4-2657 Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. T-M.3-5/2015 patikslino pažeisdamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir Taisyklių 105 punkto bei 105.1 papunkčio reikalavimus ir be teisėto pagrindo pakeitė TIPK leidime Nr. T-M.3-5/2015 nurodytą veiklos vykdytoją. Toks atsakovo sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 88 str., 2p., 91 str. 1d. 1 p.).
 Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Taisyklių nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundą tenkinti bei panaikinti atsakovo 2018 m. kovo 21 d sprendimą Nr. (28.1)-A4-2657 (ABTĮ 147 straipsnis).