Pirmasis puslapis > Teminė informacija > Naujienos > Tarptautinė konferencija - Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015

 

Tarptautinė konferencija - Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015

   

2015 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Seime, Vilniuje, vyks Europos aplinkos agentūros ataskaitos apie Europos aplinkos būklę – Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015 – pristatymas, kurį organizuoja Aplinkos apsaugos agentūra kartu su Seimo Aplinkos apsaugos komitetu ir Aplinkos ministerija.

Leidinį pristatys ir savo įžvalgomis dėl Europos dabartinės aplinkos būklės, jos vertinimo ir valdymo svarbos bei artimiausių aplinkos politikos perspektyvų pasidalins dr. Hans Bruyninckx, Europos aplinkos agentūros vykdomasis direktorius, aplinkos būklės valdymo rezultatus, iššūkius ir priemones Lietuvoje aptars Aplinkos ministerijos bei kitų aplinkosaugos institucijų atstovai. Renginyje dalyvaus aplinkosaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo institucijų, verslo, mokslo bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės informavimo priemonių atstovai. Renginio organizatoriai tikisi, kad specialistams ir visuomenei pristatytas informacijos analize pagrįstas naujausių duomenų ir faktų visumos vertinimas – pagrindinis raktas, padedantis rasti aplinkos būklę lemiančias priežastis bei nustatyti optimaliausias aplinkosaugos politikos priemones – paskatins vaisingą diskusiją apie būtinybę efektyviau atsižvelgti į aplinkos būklės vertinimo rezultatus, siekiant darnos Lietuvos ir Europos Sąjungos gerovės kūrimo procese.

EUROPOS APLINKA: BŪKLĖ IR RAIDOS PERSPEKTYVOS 2015 M.

 

Europos aplinkos ir klimato kaitos valdymo politika davė didelės naudos: aplinka ir gyvenimo kokybė pagerėjo, kartu buvo skatinamos inovacijos, darbo vietų kūrimas ir augimas. Nepaisant šių laimėjimų, Europoje vis dar susiduriama su įvairiais tebesančiais ir didėjančiais aplinkosaugos srities iššūkiais. Šiandien europiečiai kvėpuoja švaresniu oru ir vartoja švaresnį vandenį, į sąvartynus patenka mažiau atliekų ir perdirbama daugiau išteklių, ir vis dėlto Europai dar toli iki 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje nustatyto tikslo iki 2050 m. „gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“. Nors gamtos ištekliai naudojami veiksmingiau nei anksčiau, tačiau daugelis ypač svarbių - tebeniokojami. Tokios problemos kaip biologinės įvairovės nykimas ir klimato kaita kaip ir anksčiau kelia didelę grėsmę. Siekiant įveikti šiuos iššūkius, prireiks iš esmės pakeisti gamybos ir vartojimo sistemas, kurios yra pagrindinė aplinkosaugos problemų priežastis.

Tai - tik kelios iš minčių, pateikiamų ataskaitoje „Europos aplinka: būklė ir raidos perspektyvos 2015 m.“ (SOER 2015), kuri bus pristatyta 2015 m. birželio 10 d. Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose.

Ataskaitą kas penkerius metus rengia Europos aplinkos agentūra. Europos aplinkos agentūra – tai Europos Sąjungos agentūra, siekianti remti darnų vystymąsi, padėti reikšmingai ir apčiuopiamai gerinti Europos aplinkos būklę, laiku teikdama tikslinę, aktualią ir patikimą informaciją politiką kuriantiems asmenims ir visuomenei. Agentūrai dirbti padeda 39 Europos šalis vienijantis Europos aplinkos informacijos ir stebėsenos tinklas (Eionet). SOER 2015 – tai bendras Europos aplinkos vertinimas, parengtas glaudžiai bendradarbiaujant su Eionet ir Europos Komisijos tarnybomis. Jis taip pat apima pasaulio, regiono ir šalies lygmens vertinimus bei šalių palyginimus. Ataskaitoje pateikiamas išsamus Europos aplinkos būklės, tendencijų ir perspektyvų įvertinimas pasauliniame kontekste, informuojama apie Europos aplinkos politikos įgyvendinimą 2015–2020 m., analizuojamos galimybės pakoreguoti esamas politikos strategijas, siekiant paversti tikrove jau minėtą Europos Sąjungos 2050 m. viziją - gyventi gerai pagal planetos išgales.

Ataskaitoje SOER 2015 pabrėžiama, jog būtinas naujas požiūris, siekiant atsižvelgti į sisteminį daugelio aplinkosaugos problemų pobūdį. Pavyzdžiui, dėl globalių tendencijų gali sumažėti konkrečių politikos strategijų ir vietos lygmens aplinkosaugos valdymo veiksmų poveikis. Be to, daugelis aplinkosaugos iššūkių glaudžiai susiję su gamybos ir vartojimo sistemomis, o teigiamus veiksmingumo pokyčius dažnai nusveria padidėjęs vartojimas. Ataskaitoje prieita išvados, kad nei šiuo metu vykdomos aplinkos politikos, nei naudojimo veiksmingumo nepakaks Europos 2050 m. vizijai įgyvendinti. Siekiant įveikti sudėtingus iššūkius, su kuriais susiduria Europa, reikės platesnio užmojo politikos strategijų, taip pat geresnių žinių ir išmintingesnių investicijų, kurių tikslas būtų iš esmės pertvarkyti svarbiausias sistemas, kaip antai maisto pramonės, energetikos, būsto, transporto, finansų, sveikatos ir švietimo sistemas. Reikės vadovautis tokiomis strategijomis ir požiūriu, kuriais būtų siekiama mažinti poveikį aplinkai ir vengti galimos žalos, atkurti ekosistemas, įveikti socialinę ekonominę neteisybę bei prisitaikyti prie pasaulinių tendencijų, pvz., klimato kaitos ir išteklių išeikvojimo.

Visas leidinio dalis galite rasti čia: http://www.eea.europa.eu/soer#tab-synthesis-report