Oro kokybė šiandien

 

Aplinkosιinformacijos valdymo integruota kompiuterinė sistema

 

Atliekų apskaita

 

Aplinkos monitoringas

 
 

Žemės ūkis ir vandens telkinių sveikata – kas nutiko?

Žemės ūkis tradiciškai užimdavo svarbią nišą Lietuvos ekonomikoje ir socialinėje aplinkoje. Nors šiais laikais šio sektoriaus generuojama santykinė pridėtinė vertė yra stipriai sumažėjusi (žemės ūkis, žuvininkystė, ir miškininkystė kartu sudėjus sukuria apie 3 % šalyje sukuriamos pridėtinės vertės), šis sektorius išlieka bene labiausiai pastebimu žmogaus ūkinės veiklos tipu ne miesto teritorijose - mūsų maisto aruodą reprezentuojantys ariami laukai, ganyklos vis dar užima didelę šalies teritorijos dalį. Gerai žinoma tiesa, kad vandens telkinių būklė yra procesų, vykstančių upių vandens surinkimo baseinuose, atspindys. Kaip šalies vandens telkinius veikia žemės ūkio sektoriuje vykdoma veikla ir kokios to poveikio kitimo tendencijos?

Daugiau ariamos žemės – daugiau nitratų upėse?

Ar upės baseine didesnius plotus užimant ariamai žemei upėje būna ir daugiau nitratų? Turbūt teko girdėti, kad upių vandens kokybė yra procesų, vykstančių upių vandens surinkimo baseinuose, atspindys. Lietuvoje buvo labai daug padaryta modernizuojant miestų nuotekų valyklas ir tuo būdu mažinant vandenų taršą iš vadinamųjų sutelktosios taršos šaltinių. Tačiau vadinamųjų pasklidosios taršos šaltinių poveikio sumažinti nepavyko, todėl tarša iš įvairaus tipo laukų išlieka viena opiausių vandenų apsaugos problemų Lietuvoje - net beveik trečdalis upių neatitinka geros būklės kriterijų pagal nitratų azoto koncentracijas. Plačiau...


Pradedamos taikyti invazinių svetimų rūšių valdymo priemonės

Pradedamos taikyti invazinių svetimų rūšių valdymo priemonės - išduotas pirmasis leidimas naudoti invazines rūšis.

   
Trachemys scripta

Svarbi informacija veiklos vykdytojams, turintiems TIPK 2 priedo leidimus

Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 19, 19-1, 19-2, 55 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-3 straipsniu įstatymo (toliau – Įstatymas) 9 straipsnio 4 dalis numato, jog jeigu įrenginiui (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatuoti iki 2014 m. liepos 1 d. buvo išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų, išduotų pagal taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“, 2 priedą (toliau – TIPK 2 priedo leidimai), per ketverius metus, t.y. iki 2022 metų, šis leidimas turi būti pakeistas į Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių reikalavimus atitinkančiu taršos leidimu, turinčiu atitinkamas specialiąsias dalis.

Informacija apie žuvų neršto pabaigą Kauno HE tvenkinyje

AB „Lietuvos energijos gamyba" informavo Aplinkos apsaugos agentūrą, kad vadovaujantis Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklėmis, patvirtintomis Aplinkos apsaugos agentūros 2016 m. liepos 29 d. direktoriaus įsakymu Nr. 215 „Dėl Kauno hidroelektrinės tvenkinio naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo", vykdo  Vandens lygio svyravimų poveikio žuvų ir vandens paukščių populiacijoms Kauno HE tvenkinyje monitoringą, kurio metu nustatyta, kad faktinis žuvų neršto laikotarpis baigėsi 2018 m. birželio 22 d.